Rinkimų apžvalga Utenos apskrities savivaldybėse Juodasis

Rinkimų apžvalga Utenos apskrities savivaldybėse Juodasis

0
1
1
.
.
12
Utenos kolegijos bendrabutyje
nužudytas studentas
16
Rinkimų apžvalga Utenos
apskrities savivaldybėse
22
Juodasis baronas Vrangelis
gimė Zarasų krašte
.
0
3
.
.
.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . .
2
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .
2
0
1
1
.
.
.
0
3
.
.
.
Su mumis saugu
ir patikima
UAB “Jaros sauga” teikia šias paslaugas:
1. apsauginės, gaisrinės, užpuolimo signalizacijos,
vaizdo stebėjimo ir praėjimo kontrolės sistemų projektavimas ir montavimas;
2. būsto, patalpų, statybinių aikštelių ir kitų objektų
apsauga;
3. apsaugos sistemų techninis aptarnavimas;
4. fizinė objektų ir renginių apsauga;
5. klientų ir partnerių patikimumo patikrinimas;
6. pagalba susigrąžinant skolas;
7. darbuotojų patikimumo nustatymas;
8. pinigų inkasavimas.
UAB “Jaros sauga”
Šaltupio g. 11, LT-29131 Anykščiai
Telefonas
Faksas
El.paštas
(8-381) 59033 (visą parą), (8-615) 91433
(8-381) 58498
[email protected]
2
0
1
1
.
.
.
.
.
.
0
3
t
u
r
.
.
i
.
n
y
s
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Netiesa, kai tu
sakai, jog blogiau
nebus.
Kančia - kaip
bekraščiai pusnynai paukščių nubėgiotais laukais. Kaip
Murakami paslaptingi šuliniai, kurių išvengti gali tik
tada, jei eini ne vienas ir dar susikibęs rankomis.
Tačiau kito rankos turi būti šiltos ir kvepiančios tuo
pirmapradžiu pažadu nenuskriausti, iš kurio kūdikiai
atskiria gerą žmogų, kad į jas atsiremtum. Įsikibtum
širdim, kad atlėgtų blogų nuojautų išsipildymo baimė.
Kad galėtum keliauti vešlių žolynų pievom tarp
bedugnių šulinių ir nebijotum įkristi, o paukščių paliktuose hieroglifuose skaitytum savo lemtį – viskas bus
gerai, tau negali nieko atsitikti. Neigdamas žinojimą,
kad tūkstančiams panašių į tave atsitiko. Slopindamas
apgailestavimą, kad nesi sudaręs sutarties kaip Faustas
palaimos akimirką ištarti „Sustok, akimirka, žavinga“...
Tačiau argi kada jauteisi visiškai laimingas? Ar
pasikartojo būsena prie upės, kai saulė džiovino
rieškučiom atneštą vandenį iš apsauginių smėlio pilies
griovių, kad pasakytum - esu toks laimingas, kad jau
galėčiau mirti. Nesiviliu, jog galėtų būti dar geriau. Kita
vertus, net ir tą pasakišką kūdikystės dieną greičiausiai
pykai, kad įkaitintas smėlis per greitai sugeria vandenį.
Be to, kojas reikėjo saugoti nuo geldučių.
Todėl netiesa, kai aš sakau, jog gali būti ir dar
blogiau. Abi būsenos - ir gera, ir bloga - yra netikros,
reliatyvios, tiesiogiai priklausančios nuo to, kaip jas
apšviečia šviesa.
Šimtametei – 250 litų bauda už
du šimtus gramų pilstuko
...sankirta...................................12psl...
Studentas prisipažino nužudęs
kambario draugą
....argumentai.....................................15psl...
Kasos aparatai turguje - pagalba
ar žlugdymas?
...situacija...................................16psl...
Beveik stabili valdžia
....Aukštaitijos...didžiūnai................22psl...
Juodasis baronas Vrangelis gimė
Zarasų krašte
....pastabos...paraštėse...................26psl...
Dvi Airijos
...amžiaus...paslaptys.................28psl...
Vidurnakčio šviesa
Ilgio
pakrantėje
....senas...albumas............................30psl...
Buvęs apskrities viršininkas
gyvenimą griebia už ragų
Pagarbiai
Gražina Šmigelskienė
2011 Nr. 3 (41)
Mėnesinis žurnalas
Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145 Anykščiai
Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: [email protected].
Tiražas 5000 egz.
Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn.
Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“.
...pora...........................................34psl...
Šeima, kaip ir tėvynė, viena
....veidrodis.....................................35psl...
Sportinis stilius – tik miškui
...provokacija....................................36psl...
Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892.
Žurnalistai ir bendradarbiai: Vytautas Balčiūnas, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva
Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Lolita Kaminskienė, Rytis Kulbokas (8-650)
86969, Olegas Lapinas, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė (8-615) 69207,
Valentinas Matvejenko, Šarūnas Miškinis, Elvyra Sabalytė, Irmantas Steponavičius, Vidmantas
Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637.
Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036.
Kalbos redaktorius Linas Bitvinskas.
Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.
Maketuotojas Justas Navašinskas.
Viršelio nuotraukoje: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Aurimas Švedas.
Utenos apskrities moterys
važiuotų į Maskvą...
...kolekcija.....................................38psl...
Uteniškio lobis – nuotraukos ir
atvirukai
...kovo...kokteilis........................39psl...
13 klausimų Genadijui Jefimovui
...kryžiažodis........................................40psl...
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . .
redaktoriaus skiltis
...tema................................2psl...
2
.
t
e
m
a
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Šimtametei – 250 litų bauda už
du šimtus gramų pilstuko
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .
.
Utenoje – analogo neturinti istorija. Šimtmetį
netrukus švęsianti Drobiškių kaimo gyventoja
Veronika Bilaišienė sausį sumokėjo 250
litų baudą už namuose laikytus 200 gramų
pilstuko. Pernai švęstą savo vardadienį,
kurio metu senolės namuose apsilankiusi
policija šaldytuve aptiko 200 gramų pilstuko,
ilgaamžė tikriausiai prisimins visą likusį
gyvenimą. Mažame buteliuke supilti velnio
lašai pensininkei kainavo rekordiškai
brangiai – vieną gramą gėrimo ją nubaudę
pareigūnai įvertino vienu litu ir dvidešimt
penkiais centais.
. . . Elvyra Sabalytė >
Vardadienis – šuniui ant uodegos
V.Bilaišienei 2010 metų liepos 9 dieną kartu su
kaimynais rengiantis atšvęsti vardadienį, jos
namuose netikėtai pasirodė trys policininkai.
Namus apieškoję pareigūnai pensininkės šaldytuve
rado 200 gramų talpos buteliuką, kuriame
buvo neaiškios kilmės alkoholis. Radinys buvo
pasiųstas ištirti ekspertams. Metų pabaigoje gavus
ekspertizės rezultatus, paaiškėjo, kad jame buvo
supiltas denatūruotas 35 laipsnių etilo alkoholio
skiedinys.
„Sausio pradžioje atvažiavo du policininkai ir
atvežė pranešimą, kad turiu sumokėti 250 litų
baudą už pilstuko laikymą. Jie mane pagąsdino,
kad jei iškart nesumokėsiu, teks mokėti didesnę
sumą, – pasakojo V.Bilaišienė. – Taigi pasiskolinau
iš kaimynų pinigų ir paprašiau policininkų, kad jie
už mane sumokėtų baudą. Jie paaiškino, kad negali
to daryti, bet aš vis tiek jų prisiprašiau, nes jau
nebeturiu jėgų pasiekti banką. Tuo metu pas mane
besisvečiavęs kaimynas Alfonsas Levarauskas
dar pajuokavo, kad užpustytu keliu mane į banką
galėtų nuneštų nebent neštuvais. Ar policininkai
sumokėjo baudą, nežinau, nes kvito šaknelių
niekas neatvežė. Labiausiai norėčiau, kad ši istorija
kuo greičiau baigtųsi“.
Šio įvykio savo versiją korespondentei išdėsčiusi
geriausia šimtametės kaimynė Irena Jurgelevičienė
apgailestavo, esą senolė nukentėjo per ją: “Tai
buvo normali degtinė, kurią atsivežė mano svečiai
iš Kauno. Jos likučius supyliau į nedidelį buteliuką
ir atsinešiau pas varduvininkę. Buvo labai karšta,
todėl degtinę padėjau į šaldytuvą, kad atvėstų.
Beruošiant vaišių stalą, tarpduryje išdygo trys
policininkai. Šaldytuve radę minėtą gėrimą jie
surašė kaimynei protokolą už pilstuko laikymą.
Taigi varduvių nuotaika – kaip šuniui ant uodegos.
Tiesa, bandžiau iš policininko rankos išstverti
savo buteliuką, bet ką gi aš, pleiskana, prieš juos
padarysiu. Jei būtų pasisekę jį išlupti, būčiau
degtinę čia pat išgėrusi arba sudaužiusi buteliuką į
koklinę krosnį. Policininkai rado ir prie lovos padėtą
maišelį, kuriame buvo vardadieniui nupirkti du
buteliai šampano ir vienas valstybinės degtinės,
bet dėl to nieko nesakė“.
Apie žmones tik gerai galvojanti ir visiems
gero linkinti V.Bilaišienė atskleidė įtarianti,
kas ją įskundė policijai. Tie žmonės pavogė
ne tik jos ratus ir plūgus, bet ir eurus, kuriais
bandė atsiskaityti už prekes į kaimą atvažiavus
autoparduotuvei. Senolė, kuriai neretai ūkyje
prireikia kokios nors pagalbos, nė nemanė slėpti,
kad kaime talkininkai už darbą paprastai prašo
degtinės, o ne pinigų. Jei jos neduoda, gavę atlygį
už darbą iškart nusiperka degtinės ir prisigeria, o
kai parėję namo sukelia barnius, bėda krinta ant
> Šviesaus ir guvaus proto
Veronikai Bilaišienei gali
pavydėti gerokai už ją jaunesni
žmonės.
jos. Ilgaamžė tvirtino, kad naminės degtinės jų
apylinkėse niekas nevaro, nėra net tokios mados,
todėl čia jos gauti labai sunku. Pilstuku irgi niekas
esą neprekiauja.
Į mūsų pokalbį įsijungęs žodžio kišenėje neieškantis
A.Levarauskas tvirtino, kad gyvenant vienkiemyje
svarbiausia gerai sugyventi su kaimynais. „Jei
gyvendamas vienkiemyje su visais gerai sugyveni,
bus gerai, jei ne – blogai, – atskleidė gyvenimo
vienkiemyje ypatumus A.Levarauskas. – Policijai
reikia dirbti ir bausti, nes jiems irgi valgyti
reikia. Jei randa toną pilstuko, paprastai nieko
nenubaudžia. Geriausia griebti visokias smulkias
žuveles, kurios vandenį drumsčia. Panašiai ir
su vagystėmis. Lietuvoje geriausia vogti bent 5
milijonus, nes už didelę sumą nenubaus, o jei vištą
nukniauksi, treji metai garantuoti. Taip buvo visais
laikais, taip ir liks“.
„V.Bilaišienei vienai namuose sėdėti nuobodu, pas
ją vis kas nors užsuka, nes ji labai vaišinga, – savo
nuomonę apie šį įvykį dėstė pavardės atskleisti
nepanorusi viena Drobiškių kaimo gyventoja. –
Policininkai tąkart tikriausiai jos namuose rimtai
nieko neieškojo, jei būtų gerai paieškoję, tai ir
t
e
m
a
.
būtų radę. Visko pas mus kaime būna... O baudą
jai skyrė per griežtą, manau, kad peržengė visas
sveiko proto ribas. Tai gal ir už dešimt gramų
naminės ar pilstuko galima žmogų nubausti?
Vadovaujantis tokia logika, reikėtų bausti ir visas
kaimo bobutes, kurios namine degtine skaudančius
sąnarius trina“.
Pareigūnai skyrė švelniausią nuobaudą
Policininkai per V.Bilaišienės vardadienį jos
namuose apsilankė neatsitiktinai. Utenos apskrities
vyriausiajame policijos komisariate pasitikėjimo
telefonu buvo gautas anoniminis pranešimas,
kad ilgaamžė namuose galimai laiko ir prekiauja
pilstuku. Anksčiau senolė vieną kartą jau buvo
bausta už panašų nusižengimą. Tuomet pas ją
buvo rasta 500 gramų pilstuko.
2010 metų pabaigoje ekspertizės rezultatų sulaukę
pareigūnai žinojo, kad nuo 2011 metų Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekse įsigalios kai kurie pasikeitimai, dėl
lengvinančių aplinkybių už administracinius teisės
pažeidimus jų pažeidėjus leisiantys bausti daug
švelniau, todėl nuobaudą senolės pasigailėję
pareigūnai jai skyrė šių metų pradžioje. Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekse rašoma, kad pilstuko laikymas ar
pardavimas neturint leidimo užtraukia baudą nuo
500 litų iki 2 tūkstančių. V.Bilaišienei surašytas
administracinis nurodymas, kuriuo jai paskirta
sumokėti pusę numatytos minimalios baudos –
250 litų.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Prevencijos poskyrio viršininko Audriaus
Micikevičiaus teigimu, pareigūnai nusižengimą
padariusiems žmonėms visada stengiasi
geranoriškai paaiškinti, kad įstatymas numato ir
lengvinančias aplinkybes, ir nesistengia jų sutrypti.
Tačiau poskyrio viršininkui nesuprantamas žmonių
noras už darbą atsilyginti degtine. Gero darymas
kažkam yra blogo darymas, nes degtinės prisigėrę
vyrai namuose triukšmauja, kelia barnius.
„Gal ir nelabai rekomenduojama tai daryti, bet
> Veronika Bilaišienė kartu su
kaimynais Alfonsu Levarausku ir Irena
Jurgelevičiene iki šiol negali užmiršti
savo vardadienio.
.
.
2
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
0
.
V. Bivainienės paprašyti policininkai padarė
geranorišką paslaugą ir už ją sumokėjo baudą,
– sakė A. Micikevičius. – Mes esam tik įstatymų
vykdytojai. Už kokį minimalų kiekį neteisėtai
laikomo pilstuko galima surašyti administracinį
nurodymą, nėra numatyta. Nenumatyta ir tai, kad
negalima bausti garbaus amžiaus, pavyzdžiui,
šimto metų sulaukusio žmogaus.“
Draugiški ir vaišingi gyvena ilgiau
V.Bilaišienės namuose lankiausi vasario
šešioliktąją, kai buvo švenčiama Lietuvos
Nepriklausomybės diena. Buvusi politinė kalinė
apgailestavo, kad per šią šventę jos niekas
nebeprisimena. Dar prieš kokius penkerius metus
šios visiems lietuviams brangios šventės proga
ji kasmet iš Saldutiškio seniūnijos sulaukdavo
sveikinimo. Ilgaamžę tą dieną labai nuliūdino ir
žinia apie poeto Justino Marcinkevičiaus mirtį.
Bendraujant su kaimo šviesuole stebino ne tik
guvus jos protas, greita orientacija, bet ir skvarbi
mintis, domėjimasis šalies gyvenimo įvykiais.
V.Bilaišienė buvo du kartus ištekėjusi, tačiau vaikų
Dievas nedavė susilaukti. Palaidojusi pirmąjį vyrą,
antrą kartą ištekėjo būdama 78 metų. Senolė
visą gyvenimą buvo tvirta ir sveika, net gripu
nesirgdavo. Dar prieš dešimt metų ilgaamžė pati
autobusu nuvažiuodavo pasimelsti į Kuktiškių
bažnyčią, dabar ją retkarčiais į bažnyčią nuveža
antrojo vyro vaikai. Gražų balsą iki šiol išsaugojusi
pensininkė 12 metų giedojo bažnyčios chore, be
jos giesmių neapsieidavo ir nė vienos laidotuvės.
Kol leido sveikata, senolė nesėdėjo be darbo, todėl
karvę pardavė tik prieš dvejus metus.
Atminties jai bet kas galėtų pavydėti. Ilgaamžei
labai keista, kai ją geranoriškai globojanti už ją
gerokai jaunesnė kaimynė I. Jurgelevičienė ką nors
užmiršta ar neprisimena kai kurių dalykų, dėl to
ji kartais net pykteli ant kaimynės. V.Bivainienė
niekada neskyrė ypatingos svarbos mitybai.
Skaniausias jos valgis – sūris, juoda duona ir kava.
Pasigardžiuodama ji valgo ir cepelinus, kerta mėsą.
Greit į antrąjį šimtmetį įkopsianti senolė mėgsta
išgerti alaus, tačiau jei kartais jo padaugina, apima
snaudulys. Po pirties su kaimyne ji ne tik alučio,
>>>
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
prospektas
Ar baudos padeda perauklėti
žmogų?
Dovilė Kirdeikytė, uteniškė: „Baudas
reikia skirti proto ribose. Už tokį
nusižengimą būtų užtekę ir įspėjimo.
O gal ta močiutė laikė naminę
skaudantiems sąnariams trinti? Aš
abejoju, ar galima žmogų perauklėti
baudomis, juolab kad daugelis
nubaustųjų nuo baudų bando išsisukti
duodami pareigūnams kyšius. Mus visada traukia tai, kas
yra draudžiama, todėl siūlyčiau sumažinti valstybinės
degtinės kainas, žmonės bent nesinuodytų gerdami
neaiškios kilmės naminę degtinę.“
Elvyros Sabalytės nuotr.
.
Saulius Rackevičius: „Nubausti
žmogų pinigine bauda yra viena
efektyviausių auklėjimo priemonių,
nes žmonės yra labai prisirišę prie
pinigų. Tačiau vien bausti neužtenka,
kovojant prieš tamsą reikia ir kitokių
priemonių. Reikia stengtis žmones
uždegti dvasingumu, labiau propaguoti
kultūrą, religiją. Beje, baudos Lietuvoje už bet ką, išskyrus
gal už vairavimą esant neblaiviam, yra juokingos, todėl jos
ir neatbaido nuo kai kurių žingsnių. O jei žmogus per šimtą
gyvenimo metų nesuprato, kas yra gerai, o kas – blogai, jam
jau niekas nebepadės. Skiriant baudas niekam nereikėtų
daryti išimčių – nei senam, nei jaunam, prieš įstatymą visi
turi būti lygūs.“
Elvyros Sabalytės nuotr.
.
Rolandas Juknevičius, zarasiškis:
„Padeda. Perkėlus pažeidimus už
žvejybą elektros prietaisais iš
Administracinių teisės pažeidimų
kodekso į Baudžiamąjį kodeksą,
tokių pažeidimų žymiai sumažėjo.
Beje, mano nuomone, baudos turėtų
būti orientuotos į baudžiamųjų
pragyvenimo lygį ir pajamas. Jos turėtų būti diferencijuotos,
nes tokio pat dydžio bauda vienam gali būti mėnesio ar
daugiau pajamos, o kitam – valandos ar dienos uždarbis.“
Ivaras Bieliauskas, anykštėnas:
„Manau, kad baudos daugiau
drausmina, negu auklėja. Auklėti
yra kitų priemonių. Tačiau, mano
nuomone, bausti reikia pamatuotai,
priklausomai, ar žmogus nusižengė
atsitiktinai ar piktybiškai, atsižvelgti,
ar jis sistemingai pažeidinėja
įstatymus ir viešąją tvarką, kokios jo nusižengimų pasekmės
aplinkiniams.“
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 p s l . . .
.
2
.
t
e
m
a
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
>>>
> Irena Jurgelevičienė rodo, kurioje vietoje
šaldytuve buvo padėjusi taip brangiai
tvarkos sergėtojų įvertintą gėrimą.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 p s l . . .
.
bet ir po šimtą gramų, kad kraują pravarinėtų,
išgeria.
„Kaip sulaukti šimto metų? Reikia melstis, gerai
apie visus galvot, visą laiką būti draugiškam
ir vaišingam, – į mano klausimą apie
ilgaamžiškumo paslaptį atsakė V.Bilaišienė. –
Jei kas užsuka, visada apkraunu stalą vaišėmis,
todėl mano namuose nuolat būna žmonių, o
kieme – mašinų. Štai ir šiandien su kaimynais
trise žaidžiame kortomis“.
Pensininkė juokavo, kad visas jos darbas –
skaitymas. Nors abi jos akys operuotos, moteris
iki šiol skaito be akinių. Vienkiemio gyventoja
Konkursas
prenumeruoju rajono laikraštį “Utenis“, skaito
visokius žurnalus, kuriuos atneša I.Jurgelėnienė
– „Žmones“, „Stilių“ ir kitus. Anksčiau
šeštadieniais imdavo ir „Vakaro žinias“, bet dėl
ten spausdinamų nuogybių, kurių negali pakęsti,
laikraščio atsisakė. Ypač jai patinka televizijos
laida „Duokim garo“, o nuo filmo „Dapkai ir
Butkai“ negali atsitraukti.“Žiūriu visas žinių
laidas, ir vis stebiuosi mūsų valdžios politika.
Kas liko Lietuvoje? Tik mes, seniai. Tikrai įdomi
mūsų valdžios politika, tik neaišku, kur mūsų
valstybė su tokia politika nueis“, – politikavo
ilgaamžė.
Atspėkite objektą
Atspėkite, kokioje šalyje, mieste ir prie kokio paminklo nusifotografavo mūsų redakcijos
darbuotoja Roma Junevičienė.
Jums reikia kuo tiksliau nurodyti šio objekto buvimo vietą ir pavadinimą. Nugalėtojas bus
išrinktas burtų keliu, jam atiteks UAB „Abuva“ prizas – 100 Lt čekis pramogoms ir vakarienei
šiame Utenoje esančiame komplekse. Atsakymus iki kovo 26 dienos siųskite el. adresu
[email protected].
Vasario mėnesį atsakymus konkursui atsiuntė 28 skaitytojai. Visų atsakymai buvo teisingi žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ bendradarbis Valentinas Matvejenko nusifotografavo prie
seniausios Lietuvoje medinės šv.Juozapo bažnyčios Ignalinos rajone, Palūšėje.
Teisingus atsakymus atsiuntė: uteniškiai Ieva Mociūnaitė, Laimutė Jasiūnienė, Evaldas
Matulis, Rima Navickienė, Dalia Gylienė, Julija Vorobjova, Birutė Jatautienė, Ingrida Rukšienė;
Jadvyga Butkienė, Vladas Atkočius: anykštėnai: Jolita Kairienė, Ligita Matulienė, Rita ir
Vytautas Ražanskai, Meilutė ir Jonas Gvazdauskai, Juozas Bujokas; Nida Kadžionienė, Agnė
Bakanauskaitė bei Gintarė Laucytė; Saulė Pelekienė ir Justas Jasėnas iš Zarasų; ignaliniečiai
Julius Daubaras, Sigita Rudytė, Tadas Šakalys ir Aušra Vaičiukėnaitė; Janė Jaksebogaitė iš
Vilniaus ir S.Kvietkauskienė, nenurodžiusi, kur gyvena.
Burtai lėmė, kad UAB „Abuva“
100 Lt čekis vakarienei ir
pramogoms atiteko Sigitai
Rudytei iš Ignalinos. Prašome
laimėtoją paskambinti telefonu
(8-614) 78637.
Informacija apie UAB „Abuva“ paslaugas – www.abuva.lt.
Iš tremties parsivežė 60 sagų
Per savo gyvenimą V.Bilaišienė matė ir šilto, ir šalto. 1949 metais
moteris už politinę veiklą buvo nuteista septyneriais metais
nelaisvės ir ištremta į Gorkio miestą. „Mano brolis Jonas Bikelis
buvo partizanas, o aš – partizanų ryšininkė, – pasakojo pokario
metais nuo gimtinėje likusio vyro atplėšta politinė kalinė. –
Devynis mėnesius mane Vilniaus saugume tardę saugumiečiai
kaltino tuo, kad nepranešiau valdžiai apie partizanavusį brolį,
teisė ir kaip buožę, nes tėvai valdė valaką žemės. Baisiausia
buvo, kad kameroje sėdėjau viena, teko paragauti ir karcerio.
Nors nieko neišdaviau, bylą vis tiek sufabrikavo. Ryžto
nepasiduoti mane įkvėpdavo ant vienutės sienos kažkieno
išraižyti žodžiai: “Prisipažinimas – pražūtis, neprisipažinimas –
išeitis, išdavystė – mirtis“. Labiausiai širdį geldavo, kai už sienos
išgirsdavau kitus kalinius dainuojant “Kur bakūžė samanota“.
Tremties pradžioje moteris dirbo viename Gorkio siuvimo fabrikų.
Vėliau nuspręsta, kad politinei kalinei tai esąs per lengvas
darbas, todėl ji buvo išsiųsta dirbti į fermą, kur tapo darbo
pirmūne. Teko tremtinei plušėti ir miške, kur už alinantį darbą
dienai gaudavo 400 gramų duonos. Nuo to laiko ji priprato
mažai valgyti ir saikingai maitinasi iki šiol. Paklausta, ar ką nors
užgyveno būdama tremtyje, senolė šyptelėjo: „Visas mano turtas,
kurį parsivežiau namo, buvo 60 darbiniams drabužiams tinkamų
„guzikų“, bet ir tuos išdalinau. Kad dėl jų kuo nors neapkaltintų,
prieš kelionę į Lietuvą praardžiau šimtasiūlę ir „guzikus“
prisiuvau prie vidinės medžiagos pusės“.
.
.
b
e
.
.
.
d
i
k
t
o
f
2
0
1
o
n
o
1
.
.
.
.
.
.
0
.
.
3
.
. . . Daiva Goštautaitė >
Justo Navašinsko nuotr.
Apie peles ir panteras
Prieš porą metų teko tartis dėl interviu su Vilniaus
universiteto rektoriumi Benediktu Juodka ir vienuole,
rezistente Nijole Sadūnaite. „Kur ir kada“, – tik
į šiuos klausimus turėjau atsakyti būsimiems
pašnekovams. Jokių išsisukinėjimų, atsikalbinėjimų,
prašymų... O ir patys interviu buvo kitokie – be
tuščių frazių ir koketiško maivymosi „čia ne
spaudai...“. Manau, niekas negalėtų ginčytis, jog
apie tai – baisu. Lyg moterys būtų kokios belytės
jie – ne žvaigždės...
šventos būtybės, pasitenkinančios dangiškąja
Tačiau pabandyk prakalbinti vietines žvaigždes! Tai
mana. Atrodytų, prisipažinti, jog blogą nuotaiką
– aukštasis pilotažas ne vienam žurnalistui. Aišku,
gydomės naujais batais, būtų nuodėmė arba kad
kai neturi, ką pasakyti, tikrai geriau patylėti, bet
išsvajoti papuošalai teikia tiek pat džiaugsmo, kiek
žvelgiant į savo kaimo žvaigždūnus ir žvaigždūnes
prekybos centre nupirktas sviesto pakelis. Iš kur
to nepasakysi. Bėda ta, jog dažniausiai jie kalba
tas mūsų, lietuvių, drovumas ir nepasitikėjimas
tik tada, kai niekas jų neklausia. Vieni iškilmingai
savimi? „Man tai neįdomu“, „neturiu, ką parodyti“,
pasakoja, kaip Lietuvoje vykdys reformas ir steigs
„koks kieno reikalas, kas kabo mano spintoje“, – va
kamieninių ląstelių centrus, kiti, kurie visai neturi
šitaip moterys slepia save. Kalbėti apie Mocartą,
fantazijos, apsiriboja pažadais didinti pensijas ir
Picaso ar Bodlerą – va čia būtų „lygis“, o džiaugtis
mažinti kainas. Kažin kodėl niekas nesugalvoja
„skudurais” ir „blizgučiais“ netgi neetiška...
plačiuose Tėvynės laukuose pastatyti kosmodromo...
Rubrika „Veidrodis“ – tik vienas iš pavyzdžių.
Tačiau šį kartą žvaigždžių išmonės nenagrinėsiu.
Moteriai prisipažinti, jog ketvirtą naktį iš eilės
Taigi, apie vietines žvaigždes... Jeigu būsiu apkaltinta klykiantis kūdikis tikrai varo iš proto – šventvagystė.
lytine diskriminacija, tiek jau to, bet mesiu akmenį
Kokia tu mama, jeigu taip kalbi... O jeigu dar
į moterų daržą. Jeigu prakalbinti žvaigždūną kartais
pasakysi, jog tau nusibodo kas rytą lyginti vyro
pavyksta, tai jo brangiausiąją „žvaigždūnę“ –
marškinius ir nuolat užrišinėti kaklaraištį, gali
jokių šansų. Suprantama, nagrinėti akcijų biržų
būti net apšaukta ragana – bloga mama, šlykšti
svyravimus ar Ekvadoro politinę sistemą gal ir
žmona... Juk moterims nedera būti pavargusioms,
baisoka, tačiau negi taip jau baisu kalbėti apie
nepatenkintoms, akivaizdu, jog skusti bulves joms
sukneles ir batus?
turi būti maloniau nei matuotis gėlėtą suknelę, o
„Aukštaitiškame formate“ atsiradusi nauja rubrika
siurbti kilimą geriau nei eiti į spektaklį.
„Veidrodis“ – tikras išbandymas žurnalistui.
Tik mažame draugių ratelyje gali pasiskųsti, kaip tau
Atrodytų, kad
viskas įkyrėjo,
...Tačiau pabandyk prakalbinti vietines žvaigždes! Tai – bet visuomenės
visos moterys
aukštasis pilotažas ne vienam žurnalistui...
tik ir avi batelius
akyse turi būti
veidrodiniais kulnais
ideali. Deja, ne
ir nešiojasi kaustytas rankines. Tačiau, juk taip nėra.
visuomenė sukuria tokį moters portretą, pačios
Gatvėje tikrai galima sutikti stilingų moterų, bet jas
moterys tai daro. Todėl ir lygių teisių bei pagarbos
pakalbinti – bėda. Galbūt ir sutiktų praverti savo
nėra ko iš tos visuomenės reikalauti, juk pilkos
spintas, tačiau, ką pasakys kaimynė iš trečio aukšto
pelės niekada nesulaukia tiek dėmesio, kiek
arba bendradarbė, dešimt metų dėvinti tą patį pilką
charakteringos ir gracingos panteros...
švarką... Pasipuošti norime visos, tačiau kalbėti
Su kovo 8 – ąja, moterys!
“Aukštaitiškas formatas”
Prenumeratos kainos
1 mėn.
1,99
9 mėn.
17,91
Žurnalo prenumerata
internetu:
www.prenumerata.lt
ir www.anyksta.lt
Prenumeratą priima: Visi šalies paštai.
Redakcijos: „Anykštos“ (Vilniaus g. 29, Anykščiai), „Lietuvos ryto“ Utenos
skyriuje (Aušros g. 50, Utena), Anykščių skyriuje (A.Baranausko a. 3, Anykščiai),
„Utenos dienos“ (Maironio g. 4, Utena, 3 aukštas)
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
iš pirmų lūpų
Gyvam kūnui chemija netinka
Anykštėno gydytojo
homeopato Gintaro Rastenio
(nuotraukoje) nuomone,
vitaminus ir maisto
papildus nuo vaistinių
lentynų turėtų šluoti tik
didelius fizinius krūvius
patiriantys sportininkai ir
žmonės, nukamuoti ligų.
Su G.Rasteniu kalbėjosi žurnalistė Sveta
Vitkienė.
- Žiemą mažiau judėjome, daugiau ir sočiau valgėme,
mažiau buvome gryname ore. Apsunkome, papilkėjome. Gal
laikas pasidairyti maisto papildų?
- Jei sunkiai sirgote, jei esate intensyviai sportuojantis žmogus
– papildų gal ir reikia. Visiems kitiems pakaks trupučiuką savo
organizmui padėti, jis susitvarkys pats.
Pavasaris – geriausias laikas organizmo valymui, nes tai
kepenų, žarnyno, tulžies aktyvumo laikas. Pirmasis jūsų darbas
ryte - išspausti pusės citrinos sultis į šilto vandens stiklinę. Šis
„kokteilis“ sušildys, padės šalintis šlakams, atstatys organizmo
šarmų pusiausvyrą.
Pagal rytų mediciną pavasarėjant organizmui labiausiai tinka tai,
kas žalia: salotos, kopūstai, špinatai, salierai, ankstyviausios
žolės tiesiai iš kiemo. Visais sezonais mums labai naudingi
kviečiai. Antra verta įsiminti taisyklė: šaltuoju sezonu mums
tinka tai, kas sušildo - nė vieno produkto tiesiai iš šaldytuvo.
Šilumą skleidžia prieskoniai (ciberžolės, kmynai, cinamonas,
kalendra...), jų reikėtų vartoti daugiau. Tinka aštrūs patiekalai.
Dar viena tiesa: žiemą mūsų organizmui iš apelsinų, bananų,
mandarinų daugiau žalos nei naudos. Mums naudingesni rudenį
džiovintos uogos ir vaisiai, riešutai, obuoliai, sultys.
Laikykitės šių taisyklių ir organizmas pats tvarkys savo reikalus,
jūsų nealindamas.
- Bet lengviau nusipirkti esencialio, kuris gerina kepenų
veiklą ir vitaminų, kurie pastiprina...
- Kepenis pirma reikia išvalyti, tik tada skatinti jų veiklą. Žiemą
mums reikia vienintelio vitamino „D“, nes trūksta saulės. Kitų
sintetinių papildų nauda aš abejoju. Gyvam kūnui chemija
netinka. Žmogui, kuris racionaliai maitinasi, nieko nepritrūksta.
Mūsų organizmas – save reguliuojanti, save gydanti sistema,
sugebanti palaikyti tobulą pusiausvyrą. Jei organizmui ko trūksta,
jis sugeba tai pasigaminti, susintetinti, gaudamas netgi minimalų
reikalingų maisto medžiagų kiekį. Tik nereikia jam trukdyti
- Pavasarėjant dažnai sergame, ligas nurašydami per žiemą
nusilpusiam imunitetui.
- Bet kuriuo metų laiku liga yra signalas žmogui susimąstyti, ką
jis daro klaidingai. Galima numalšinti temperatūrą tabletėmis,
sušvelninti skausmus piliulėmis, tačiau tai – tik trumpalaikis
efektas. Liga baksnos ir baksnos tol, kol neprivers pagalvoti,
ką mes su savo organizmu išdarinėjame. Sveikas organizmas
nuo kiekvieno skersvėjo nesuserga ir jo sveikata labai mažai
tepriklauso nuo pinigų, išleistų vaistinėje, sumos.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 p s l . . .
.
2
t
e
n
a
.
.
.
A
n
y
k
š
č
0
i
1
a
1
i
.
.
.
.
.
.
0
M
3
.
.
o
l
ė
.
t
a
i
.
.
.
i
r
.
.
.
.
.
Baigiasi kančios dėl
Baibių mokyklos
Merą pykdo choristų Kilo per pusšimtį
pareiškimai
gaisr ų
Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Baibių (Zarasų
raj.) bendruomenės atstovų skundą dėl mokyklos reorganizavimo
kaip nepragrįstą.
Sumažėjus mokinių skaičiui Baibių pagrindinėje mokykloje, Zarasų
rajono taryba priėmė sprendimą ją reorganizuoti. Baibiečiai prieš
tokį sprendimą netgi surengė bado akciją prie savivaldybės.
Protesto akcijoms nedavus vaisių, kreiptąsi į teismą. Tačiau ir
teismas nebuvo palankus Baibių gyventojams. Teismo sprendime
nurodoma, jog į Baibių mokyklos 5-8 klases praėjusių metų rugsėjį
ketino ateiti mažiau nei 20 vaikų, todėl mokyklos reorganizacija į
pradinio ugdymo skyrių yra pagrista.
Iki artimiausios mokyklos – Degučių pagrindinės – nuo Baibių yra
8 kilometrai.
Garsiame TV projekte
„Chorų karai“ kartu
su kitais septyniais
chorais debiutavo ir
Utenos Auksinis choras,
vadovaujamas generolės,
iš Utenos kilusios atlikėjos
Augustės Vedrickaitės
(nuotraukoje). Ji dėl projekto grįžo iš JAV, kur
gyveno pastaruosius metus.
Dainuoti chore panoro per 100 uteniškių, iš kurių
buvo atrinkti 16. Jauniausiam choro dalyviui – 16
metų, vyriausiajai – 45 metai. Paskutinį vasario
sekmadienį vykusioje laidoje komisija uteniškių
pasirodymą įvertino vien dešimtukais, tačiau dėl
vangoko žiūrovų balsavimo choras liko ketvirtoje
vietoje.
Rajono valdžią pirmosios projekto laidos metu
labai suerzino Auksinio choro dalyvių pasisakymas,
kad jie repetuoja šaltoje muzikos mokyklos salėje,
o laimėję projektą pinigus skirtų jos šildymui
sutvarkyti. „Ši laida yra didelis verslas, ir mes tik
iš trečio karto sutikome, kad joje dalyvautų ir mūsų
choras. Tegul choristai eina ir repetuoja į Kultūros
centro salę, yra ir kitų salių“, – pyko per rajono
tarybos posėdį meras Alvydas Katinas.
Lesina gulbes
Drūkšių ežero properšoje prie Ignalinos atominės elektrinės
žiemoja 14 gulbių ir apie 30 ančių. Visaginiečiai surinko pinigų
grūdams, paukščius globoja ir šeria Visagino aplinkosaugininkai
bei atominės elektrinės darbuotojai.
Visagino aplinkosaugininkė Nadežda Gordina pasakojo, kad
veikiančios atominės elektrinės vandens išmetimo kanalas šildė
ežero vandenį, todėl maždaug 25 metus Drūkšiai neužšaldavo,
gulbės įprato čia žiemoti. Tačiau jau antrą žiemą paukščiams
gresia įšalti - 2009 gruodžio 31 dieną atominė elektrinė išjungta,
ežeras užšąla.
Šiemet properša gana plati, problemiškesnė buvo praėjusi
žiema, kai 50 žiemojančių gulbių ir apie 200 ančių tiesiog netilpo
neužšalusiame ežero plote. Erdvę tuomet paukščiams platino
ugniagesiai gelbėtojai.
Sūrūs keliai
VĮ „Utenos regiono keliai“ lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais
magistralinių, krašto ir rajoninių kelių barstymui sunaudojo 7066
tonas druskos.
Iš viso apskrities kelių priežiūrai per tris mėnesius išleista 4
mln.892 tūkst.Lt. Daugiausiai lėšų panaudota Anykščių rajone (1
mln.71 tūkst.Lt) ir Molėtų rajone (1 mln.16 tūkst.Lt). Ignalinos
rajone išleista 922 tūkst.Lt, Zarasų – 930 tūkst.Lt, Utenos – 953
tūkst.Lt.
Utenoje statys
biodujų jėgainę
UAB „Bioinvest“ Utenos rajono Mockėnų kaime
planuoja statyti biodujų jėgainę.
Biodujų gamybai būtų naudojamos alaus
gamybos atliekos. Į jėgainės statybą numatyta
investuoti apie 12-15 mln.Lt, o miesto
infrastruktūrai plėtoti bendrovė žada 150
tūkst.Lt. Pastačius jėgainę, būtų sukurta 10
naujų darbo vietų. Esant dabartinėms elektros
kainoms, investicijos atsipirktų po 11 metų.
Nuo metų pradžios iki pirmosios pavasario dienos
Utenos apskrityje kilo 51 gaisras, juose žuvo 5
vyrai.
Zarasų rajono Magučių kaime nuo cigaretės
užsidegus lovai sudegė 41-erių metų vyras,
Girvydiškių kaime rastas 60 - mečio kūnas,
dar vienas labai apdegęs vyro lavonas rastas
gaisravietėje Taraučiznos kaime.
Anykščių rajone ugnis pražudė Domeikių kaimo
gyventoją, Utenos rajone – tauragniškį.
Gaisrai savivaldybėse
Ignalina 6
Molėtai 5
Utena 14
Visaginas 7
Anykščiai 7
Zarasai 11
Utenos valdžia vėl
skolinasi
Utenos rajonas vis labiau klimpsta į skolas.
Rajono savivaldybės taryba nusprendė imti 7
mln.Lt paskolą dešimties metų laikotarpiui.
4 mln.Lt iš minėtos paskolos planuojami
panaudoti iš Europos Sąjungos ir kitos finansinės
paramos finansuojamiems projektams ir iki
3 mln.Lt - kitiems investiciniams projektams
vykdyti. Daugiausiai pinigų bus skirta Krašuonos
pagrindinės mokyklos pastato rekonstravimui
ir energetikos sistemų modernizavimui –750
tūkst.Lt. Gatvių ir kelių tvarkymui Utenos mieste
atiteks 670 tūkst.Lt. Net 650 tūkst.Lt žadama
investuoti į fontano Dauniškio ežere įrengimą.
Paskola bus dengiama iš savivaldybės biudžeto
pajamų.
Justo Navašinsko nuotr.
U
pliusai ir minusai
.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 p s l . . .
.
Broniui Ropei, Ignalinos merui, už
tai, kad tampa savivaldos istorijos
dalimi. B.Ropė Ignaliną valdo nuo
1992 - ųjų, o per šiuos rinkimus
jo valstiečiai - liaudininkai
sutriuškino varžovus ir surinko
daugiau nei pusę balsų.
Rimui Jasiūnui, anykštėnui
milijonieriui, buvusiam kandidatui į
rajono tarybą, už tai, kad neįtikino
rinkėjų. R.Jasiūnas rinkimams
subūrė solidžių verslininkų
komandą, daug dirbo, daug pinigų
išleido, tačiau negavo nė vieno
mandato taryboje.
Rimantui Sabaliauskui, anykštėnui,
kaimo turizmo sodybos savininkui,
už valdžios ėmimą prieš rinkimus.
Kandidatas į rajono tarybą
neturėdamas leidimų pragraižė
slidininkų keltuvo pagrindą ir
pasikabino savo reklamą. Politikui
tramdyti buvo iškviesta policija.
Robertui Aleksiejūnui, portalo www.
nyksciai.lt redaktoriui, už svetimo
darbo vaisių savinimąsi. Rinkimų
naktį www.anyksta.lt iš balsavimo
apylinkių rinkosi rezultatus ir
publikavo savo portale, o kolegos
iš „Nykščių“ informaciją „rinkosi“
„Anykštos“ portale.
.
.
U
t
e
n
a
.
.
.
A
n
2
0
1
y
k
š
1
.
č
.
i
.
a
0
i
3
.
.
.
.
.
.
M
o
Genocido byloje kaltinimai pakr ypo
į kitą pusę
pliusai ir minusai
Vytautui Račickui ir Valdui
Papieviui, iš Anykščių krašto
kilusiems rašytojams, už metų
knygas. V.Račicko knyga „Baltos
durys“ pripažinta geriausia
paauglių nominacijoje, o V.Papievio
„Eiti“ paskelbta kūrybiškiausia
knyga.
t
a
i
.
.
.
i
r
.
.
Stirnos eina į
miestą
sprendimus iškeldamas dvi hipotezes. Jei kaimiečiai buvo
karo veiksmų dalyviai arba civiliai, kurie dalyvaudami kovos
veiksmuose pažeidė savo civilių statusą (kolaborantai), tai
partizanai vis vien veikė pažeisdami tarptautinę teisę ir įvykdė
karo nusikaltimus, kadangi kaimiečiai ginklų rankose nelaikė,
o nesiginantis ar negalintis gintis priešas yra saugomas
karo teisės normų. Partizanai privalėjo kaimiečius suimti
kaip karo belaisvius, o ne žudyti juos be teismo. Antra, jei
kaimiečiai buvo civiliai, tai tarptautinė teisė kaimiečių teises
turėjo saugoti dar daugiau. Ir dar vienas EŽTT sprendimas:
jei partizanai vykdė karo teismo sprendimą, tai toks vykęs
teismas nebuvo teisingas, nes teismas vyko už akių, ir
teisiamieji neturėjo galimybės gintis. Šie sprendimai rodo, kad
su civiliais, kolaborantais, su nebegalinčiais gintis priešais turi
būti elgiamasi žmogiškai, o juos bausti galima tik po teisingo
teismo.
Gynėjas V.Sviderskis teigė, kad Kraujelis gali būti nusikaltęs
žmogiškumui, nes yra žudęs be teismo. Pasak advokato,
Lietuvos gyventojų genocido ir reizstencijos tyrimų centras yra
nustatęs, kad A.Kraujelis yra nušovęs kelis žmones, KGB byloje
minima, kad nužudęs 11 civilių, o pagal Šyvokienės (partizano
sesers) parodymus - Gečius ir Satkūną. Sovietinės valdžios
kaltinimai A.Kraujeliui terorizmu, plėšimu, žmogžudystėmis
pagal tuometinį Baudžiamąjį kodeksą turi būti vertinami kaip
teisingi. Pagrįsti yra ir iš to kylantys uždaviniai - atlikti kratą
ir sulaikyti A.Kraujelį. Ginkluoto partizano suėmimo operacija
negali būti vertinama kaip genocidas. A.Kraujeliui rezistencijos
dalyvio pažymėjimas ir kario savanorio statusas buvo suteiktas
neteisingai, nes jie suteikiami tiems, kurie nenusikalto
žmogiškumui.
Buvusi A.Kraujelio žmona J.Mykolaitienė, išklausiusi advokato
kalbos, pasipiktino, nes teigė, jog jai nerūpi aiškinimasis “kas
kaltas ir kas kalčiausias” ir pridūrė: “Aš nekaltinu paskutinių
šitų… Kas žudė, kas trėmė, kas nagus lupinėjot. Aš noriu
žinoti, kur A.Kraujelį išvežėt, nieko nenoriu nuteisti”. Pasak
nukentėjusiosios, A.Kraujelis gyveno kaip eilinis žmogus, prie
jos nieko nėra nužudęs. Išeidama iš teismo salės ji pareiškė,
kad „jeigu norite pažeminti – žeminkite“: „Jis buvo Lietuvos
širdis, buvo tikras Lietuvos sūnus”.
Dariui Gudeliui, buvusiam Anykščių
merui, už tai, kad nesulaukė
palaikymo. „Delfi“ skelbtuose
geriausių visų laikų Lietuvos merų
rinkimuose D.Gudelis buvo tarp 15os kandidatų, už kuriuos skaitytojai
galėjo balsuoti. Rinkimuose jis liko
priešpaskutinis, 14-as.
ė
Eimanto Puodžiuko nuotr.
Partizano Antano Kraujelio genocido bylos
posėdyje vasario 22 d. Panevėžio apygardos
teisme kaltinamojo Marijono Misiukonio gynėjas
kalbėjo apie Europos Žmogaus Teisių Teisme
(EŽTT) nagrinėtos bylos „Kononovas prieš Latviją“
sprendimuose „susišaukiančius” aspektus su
A.Kraujelio genocido byla. Po to juos visus išbarė
buvusi partizano žmona Janina Mykolaitienė.
Kaltinamojo dalyvavus 1965 m. kovo 17 d.
Papiškių kaime, Utenos rajone, sulaikant
paskutinį Lietuvos partizaną, buvusio Anykščių
KGB operatyvininko ir pirmojo nepriklausomos
Lietuvos vidaus reikalų ministro M.Misiukonio
gynėjas Vytautas Sviderskis pareiškė prašymą
prijungti EŽTT nagrinėtos Vasilijaus Kononovo
bylos prieš Latviją sprendimą. Pasak gynėjo, tai
gali pasitarnauti šio teismo sprendimams, nes
V.Kononovo byla daugeliu atžvilgiu susišaukia
su šia. Advokatas dėstė, kad buvęs sovietinis
partizanas V.Konononvas 2004 m. buvo nuteistas
už karo nusikaltimą: 1944 m. jo vadovaujamas
būrys įvykdė baudžiamąją akciją Latvijos Mazie
Bati kaime - nužudė 9 kaimiečius: 3 moteris
(viena buvo devintą mėnesį nėščia) ir 6 vyrus,
kuriuos įtarė išdavus partizanus, o jų namuose
rado ginklus. V.Kononovas apskundė Latviją,
jog buvo nuteistas už veiksmus, kurie tuomet
nebuvo nusikaltimas, ir jis negalėjo numatyti,
kad vėliau už tai bus baudžiamas. 2008 m. EŽTT
kolegija nutarė, kad Latvija partizaną nuteisė
teisėtai, nes atlikdamas tokius veiksmus jis
turėjo suprasti, kad daro karo nusikaltimą.
Tarptautinės humanitarinės teisės normos karo
atveju griežtai išskiria civilius ir karo veiksmų
dalyvius, kurie gali naudoti karinę prievartą tik
prieš kitus karo veiksmų dalyvius. EŽTT kolegija
sprendė problemą: kuo laikyti apsiginklavusius ir
partizanus išdavusius kaimiečius - karo veiksmų
dalyviai ar civiliais. Teismas priėmė tokius
l
> Į Utenos gyvūnų globos namus
stirnaitę lydėjo aplinkosaugininkas
Romualdas Motiejaitis.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos
komisariato pareigūnas Marius Vaikutis Utenos
Grybelių mikrorajone, pamiškėje statomo namo
kieme, rado susmukusią nusilpusią stirną. Žvėris
perduotas aplinkosaugininkams, pavasario laukia
Utenos gyvūnų globos namuose.
„Žvėrys badauja, badas priverčia pamiršti
žmonių baimę“,- „AF“ sakė Utenos rajono
aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis
inspektorius Romualdas Motiejaitis.
Aplinkosaugininkas teigia, kad apie stirnas,
pasirodžiusias Utenos miesto pakraščiuose,
gyventojai jį informuodavo kone kiekvieną
šios žiemos savaitę. Gilios pusnys, vasaryje
sukaustytos stipraus šalčio, trukdo stirnoms
miškuose ir laukuose rasti pakankamai maisto.
Arvydui Krikščiūnui, anykštėnui,
imtynių treneriui, už tai, jog
ir politikoje buvo pirmasis.
A.Krikščiūnas vienintelis iš
apskrityje kandidatavusių
nepriklausomų kandidatų išrinktas
į rajono tarybą.
Daliai Emilijai Staškevičienei,
anykštėnei vertėjai, sulaukusiai
įvertinimo. Už nuopelnus Lietuvos
kultūrai ir menui šiemet jai
pasiūlyta skirti Vyriausybės
kultūros ir meno premiją. Premijos
dydis - 44 tūkst. litų.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 p s l . . .
.
.
2
U
t
e
n
a
.
.
.
A
n
y
k
š
č
Šalčiai kandžiojo ir mažus, ir didelius, stipresnius nušalimus
patyrė apie 10 Utenos apskrities gyventojų, 2 zasariškiams teko
amputuoti po nušalusią koją.
Pasak VšĮ Utenos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo
pavaduotojo medicinai Jono Galecko, abiejų galūnių netekusių
zarasiškių nelaimės priežastys panašios – jie sušalo apsvaigę
nuo alkoholio ir lauke prisnūdę.
Pasak 40 metų dirbančio J.Galecko žiema, Utenos ligoninės
medikams buvo palyginti rami. Ankstesniais metais į ligoninės
priėmimo skyrių patekdavo po 7 - 8 nušalusius žmones,
kurie neišvengdavo plaštakų, pėdų amputacijų. Visais metais
dažniausios šalčio aukos buvo šilto kampo neturintys ir
dažniausiai girti benamiai. „Vaikai taip pat vis apšąla nosis,
rankas – kaltas ne vien šaltis, trūksta ir priežiūros. Kiek žinau,
šaltis šią žiemą bent apskrities žmonių gyvybių nepasiglemžė“, sakė gydytojas J.Galeckas.
Sekimo prietaisą yra
išbandęs ir anykštėnas
Vyriausybė pritarė elektroninių stebėjimo priemonių
nuteistiesiems kontroliuoti įteisinimui. Prietaisą, kai pažeidėjui
ant kojos ar rankos pritvirtinus elektroninį aparatą pareigūnai
gali nuolat sekti, kur yra žmogus, Amerikoje teko nešioti iš
Anykščių rajono kilusiam krepšininkui Mariui Janišiui.
Sekimo prietaisas krepšininkui M.Janišiui JAV buvo uždėtas,
nes per muštynes jis sužeidė koledžo studentą.
Tokį kontrolės prietaisą teko išbandyti ir krepšininko Arvydo
Sabonio žmonai Ingridai Sabonienei, kuri du kartus įkliuvo
neblaivi už vairo. Kadangi moteris augino mažamečius vaikus,
teismas mėnesio įkalinimo laiką pakeitė tokia kardomąja
priemone. Beje, tokio prie rankos ar kojos tvirtinamo,
vandeniui atsparaus prietaiso slapta nusikratyti neįmanoma.
Jį gali nuimti tik pareigūnai.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, nesunkius
nusikaltimus padariusių asmenų stebėjimas tokiomis
preimonėmis leistų nemažai sutaupyti. Šiuo metu vienam
kaliniui prižiūrėti kasdien išleidžiama po 45,87 Lt. Šiam
įstatymui dar turi pritarti Seimas
Kiekvienas sveikas katinas pavasarį išeina
iš namų
Alvydas Katinas, Utenos
rajono meras, džiaugėsi
tarybos narių siūlymu
pasidomėti rajono barų ir
kavinių darbu:
„Tai bent. Kovo mėnesį
meras bus įpareigotas aplankyti 17 barų.“
0
i
1
a
1
i
.
.
.
.
.
.
0
M
3
.
.
.
o
l
ė
t
a
i
.
.
.
i
r
.
.
.
.
.
Nuteistas vaikus tvirkinęs politikas
Arvydo Lingaičio nuotr.
Šalčio aukos neteko
kojų
sentencijos
.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 p s l . . .
.
> Gintaras Gaižauskas bausmę dėl
vaikų tvirkinimo vadino absurdu.
Vasario 8 dieną Utenos rajono apylinkės teismas
paskelbė nuosprendį 53 metų buvusiam Utenos
rajono savivaldybės tarybos nariui Gintautui
Gaižauskui. Politikas, apkaltintas mažamečių
tvirkinimu, pornografinės medžiagos ir neteisėtų
šaudmenų laikymu ir nuteistas lygtine 1 metų 3
mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę dėl
vaikų tvirkinimo politikas pavadino „absurdu“,
tačiau vartęs internetinius pornografinius puslapius
neneigė, nes „taip daro visi“...
Į skandalingą istoriją tuometinis Seimo nario
konservatoriaus Edmundo Pupinio padėjėjas
ir Utenos rajono tarybos narys, konservatorius
G.Gaižauskas įsipainiojo 2009 metų kovą, kai trys
Utenos vaikų globos namų auklėtiniais pasiskundė,
kad politikas Konservatorių partijos būstinėje jiems
rodė pornografines nuotraukas ir filmą apie lytinį
aktą. Be to, 12 - 15 metų mergaitės ir berniukas
teigė, kad G.Gaižauskas nusivedė juos į tame
pačiame pastate esančią pirtį ir tvirkino.
Politiko namuose ir darbe atlikus kratas, jo
kompiuteryje rasta pornografijos, namuose aptikti
52 šoviniai, kuriems laikyti jis neturėjo leidimo.
Utenos rajono apylinkės teismui paskelbus, jog
už mažamečio asmens tvirkinimą G.Gaižauskui
skiriama 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už
pornografijos demonstravimą – 20 parų arešto,
o už neteisėtą disponavimą šaudmenimis – 6
mėn. laisvės atėmimo bausmė, politikas teigė
esąs susinervinęs. Bausmę dėl vaikų tvirkinimo
jis pavadino absurdu ir tikino, kad „yra tik
labai negerų vaikų požiūris, kurio niekas, netgi
žiniasklaida, nenagrinėjo ir vaikų globos namuose
apie tuos vaikus nepasidomėjo. Tai garantuotas
šmeižtas“.
Į AF klausimą, kas su vaikais atsitiko partijos
būstinėje, G.Gaižauskas aiškino: „Tie vaikai patys
atėjo prie mano namų ir prašė pinigų, aš jiems
pinigų daviau. O partijos būstinė – vieša vieta,
kur niekam nedraudžiama ateiti“. Pasidomėjus,
kaip jo kompiuteryje atsirado pornografinio turinio
vaizdai, G.Gaižauskas aiškino, kad tai ne jo vieno
kompiuteris, o „pornografinio turinio vaizdų galima
pamatyti bent kurios organizacijos kompiuteryje“.
Teismas iš dalies patenkino mažamečių civilinius
ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vaikams
priteistos 3 tūkst.Lt, 1 tūkst.Lt ir 800 Lt sumos.
Be to, G.Gaižauskui priteista sumokėti 15 MGL
(1 tūkst.950 Lt) į Paramos nusikaltimų aukoms
fondą.
Politikas žadėjo nuosprendį skųsti, o prokurorę
Kristiną Latožienę nuosprendis tenkino.
Ignalinoje r uoš parašiutininkus
Ignalinos rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti
vieną stambiausių projektų rajone, kurio vertė
- apie 17 milijonų litų. Ignalinoje turi atsirasti
parašiutininkų rengimo centras.
Parašiutininkų rengimo centras veiks Ignalinoje,
Bokšto gatvėje, netoli apžvalgos bokšto.
Savivaldybė 50 metų išnuomojo 1,3 hektaro sklypą
UAB „Rotor Academy“ iš Vilniaus.
Parašiutinio treniruoklio statyba turi būti pradėta
per dvejus metus.
Rinkimus reikia rengti vasarą
Pasirodo, ir pensijas žadėjote didinti…
Vygantas Šližys,
anykštėnas, verslininkas
oponuodamas politikams,
prieš rinkimus
žadantiems Anykščiuose
šilumos kainą sumažinti:
„Tas šilumos ūkis skersai
gerklės stovi visiems, nes kaip tik rinkimai, taip
tas ūkis.”
Vytautas Galvonas, Seimo
narys, po pralaimėtų
savivaldos rinkimų vertino
situaciją:
„Žiūriu paprastai ir
objektyviai. Vadinasi, Lietuvoje pensijos per
didelės, o šilumos kaina per maža.”
.
U
t
e
n
a
.
.
.
A
n
2
0
1
y
k
š
1
.
č
.
i
.
a
0
i
3
.
Zarasų rajone
duso žuvys
Vogė elektrinės
apsaugininkai
Zarasų rajone Vykežerėlio ir Apidemio ežerų
vandenyje nustatyta kritiškai maža deguonies
koncentracija, iškilo pavojus šių ežerų žuvims.
Vasario mėnesį Vykežerėlyje buvo 2 mg
deguonies litre vandens, o Apidemio ežero 1,9 mg deguonies. Tai pavojingas deguonies
trūkumas, nes po storu sniego ir ledo sluoksniu
žiemojančioms ežerų žuvims tinkama deguonies
koncentracija yra 4 mg viename litre vandens.
Abu ežerai, kurių žuvys pajuto deguonies badą,
išnuomoti. Jų nuomininkams Utenos aplinkos
apsaugos departamentas išdavė leidimus
verslinei žūklei ir žuvų perkėlimui į kitus
vandens telkinius.
Pasak šio departamento Gyvosios gamtos
apsaugos skyriaus viršininko Almanto Vaičiūno,
kai deguonies norma ežero vandenyje yra kritinė,
vien nuvalyti sniegą ir iškirsti eketes nepakanka,
kad žuvys nedustų.
Utenos apskrities teritorijoje telkšo 1002 ežerai.
Pavojus kitų ežerų žuvims negresia.
Visagino miesto apylinkės teisme už turto
grobstymą stambiu mastu paskelbtas
nuosprendis 4 buvusiems Ignalinos atominės
elektrinės (AE) apsaugos rinktinės pareigūnams.
Vagystę apsaugininkai suplanavo 2007 metų
sausio 26 dienai. Prisigrobtą turtą Aleksandras
Dašinas, Olegas Beliunas, Romanas Kondratas
ir Anatolijus Denisovas sukrovė į krovininį
automobilį „Mercedez Benz“, priklausantį
Ignalinos AE apsaugos rinktinei. Iš AE teritorijos
vagys išvežė diuraliuminio, aliuminio, vario,
žalvario, nerūdijančio metalo detalių, įrenginių
ir mechanizmų už beveik 45 tūkst.Lt. Nuo
apsaugininkų nukentėjo ir dvi valstybinės
įstaigos: „Visagino statybininkai“ ir „Visagino
energetikos remontas“.
Už grupinę vagystę stambiu mastu 55 metų
A.Dašinas vasario 10- tą dieną nuteistas
laisvės atėmimu trejiems metams, 48 - erių O.
Beliunas, jo bendraamžis R.Kondratas ir 53 - ejų
A.Denisovas pataisos namuose praleis dvejus su
puse metų.
Susekė pavogtą
vilkiką
sentencijos
Vasario 17 dieną Utenos rajone, Norkūnų kaimo
teritorijoje, sulaikyti pavogtas vilkikas su brangiu
kroviniu ir vagyste įtariami asmenys.
AB „SEB Lizingas“ priklausantis vilkikas
su puspriekabe dingo vasario 16 - ąją iš
nesaugomos aikštelės Marijampolės rajone,
Aleksandravo kaime. Puspriekabėje vežto švino
lydinių krovinio vertė - 122 tūkst.Lt. Utenos rajone pavogtąjį vilkiką be puspriekabės
lydėjo lengvasis automobilis BMW.
Sulaikyti du uteniškiai ir Molėtų rajono
gyventojas - vilkiko ir „BMW“ vairuotojai bei
keleivis. Šiame rajone surasta ir puspriekabė, iš
kurios krovinio iškrauti nespėta.
Utenos dienos
centr ui – milijonas
Utenos rajono savivaldybė pradėjo vykdyti
projektą „Dienos centras socialinės rizikos
šeimoms ir jų vaikams“.
Dienos centras socialinės rizikos šeimoms ir
jų vaikams įsikurs Utenos jaunimo mokyklos
patalpose. Duris centras turėtų atverti
kitais metais. Centre veiks trys padaliniai –
Psichosocialinės pagalbos, Šeimos paramos ir
Vaikų dienos centras. Šio projekto įgyvendinimas
kainuos 1,1 mln.Lt, iš kurių 935 tūkst.Lt sudarys
Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriama
parama nestacionarių socialinių paslaugų
infrastruktūros plėtrai.
.
.
.
.
.
M
o
l
ė
t
a
i
.
.
.
i
r
.
.
Mergaitės mirties
tyrimas užtr uks
> Pernai spalio
mėnesį mirusios
keturiolikmetės
Sonatos Kumpinytės
tėvai dukros
netekties litais
įvertinti nepajėgia.
Zarasų rajono apylinkės prokuratūra, tirianti galimai aplaidų
šio miesto ligoninės gydytojų darbą, dėl kurio pernai mirė
keturiolikmetė Sonata Kumpinytė, įtariamiesiems kaltinimų
dar nepareiškė. Bylą tiriantis prokuroras Tomas Januškevičius
neabejoja, kad šis tyrimas užtruks – vien ekspertų išvadų
paprastai laukiama apie metus...
Priminsime: Zarasų rajono Magučių kaimo gyventoja Sonata
Kumpinytė mirė pernai, spalio 12-ąją, išvakarėse išrašyta
iš Zarasų ligoninės su sinusito diagnoze. Ekspertų teigimu,
mergaitė mirė nuo plaučių uždegimo, Zarasų medikų
nediagnozuoto ir negydyto.
Pasak Zarasų prokuroro Tomo Januškevičiaus, prokuratūra
apklausė 3 Zarasų ligoninės gydytojus, gydžiusius
S.Kumpinytę. Tačiau jie – ne įtariamieji nugydžius
mergaitę, jiems pritaikytas specialiojo liudytojo statusas.
Pasak prokuroro T.Januškevičiaus, „specialusis liudytojas
apklausiamas apie jo paties galimai nusikalstamą veiką, tai
reiškia, kad duodamas parodymus specialusis liudytojas gali
meluoti ir dėl to nebus baudžiamas“.
Prokuroro T.Januškevičiaus pavedimu ekspertai atlieka
specialią ekspertizę, kuri turi išaiškinti, ar S.Kumpinytės liga
Zarasų ligoninėje buvo tinkamai diagnozuota ir gydoma ir kurių
specialistų klaidos ligonei buvo mirtinos. T.Januškevičius
neabejoja, kad šių išvadų teks laukti ilgai. Darbais apkrauti
ekspertai išvadas pateikia vidutiniškai po metų...
Mirusios mergaitės tėvai Danutė ir Arvydas Kumpiniai vis dar
rengiasi pateikti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos
atlyginimo. „Tai turėjome padaryti anksčiau, tačiau mums
sunku įvertinti pinigais savo vienintelės dukros gyvybę“,- „AF“
sakė mirusios mergaitės mama Danutė Kumpinienė.
Runkeliai...
Gerai daužti už Darbo partiją balsuoja?
Žilvinas Smalskas,
anykštėnas politikas,
„Tvarkos ir teisingumo“
veikėjas, poetas,
apie kaimo gatvių
pavadinimus:
„Kokia visuomenė, tokie
ir pavadinimai. Agurkų, krapų gatvės...“.
Viktoras Uspaskichas,
Darbo partijos lyderis,
mokė kaip balsuoti:
„Padėkit ant grindų grėblį.
Atsistokit. Gausit per galvą. Nepadės? Atsistokit
dar kartą.“
Tai „Tores“ reklama?
Albinas Grincevičius,
Utenos rajono tarybos
narys, gydytojas,
susirūpino gėrimo kultūra:
„Žmonės blaškosi ir geria
ne tai, ką turėtų. Mūsų gyvenimas per trumpas,
kad gertume ne tuos gėrimus“.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 p s l . . .
.
Justo Navašinsko nuotr.
.
.
.
.
s
a
n
k
i
r
t
a
.
.
.
.
2
0
.
.
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Kaimynų nenustebino tragedija
Dapkūniškiuose
Šarūno Preikšo nuotr.
Priešpaskutinę vasario naktį Molėtų rajono
Balninkų seniūnijos Dapkūniškių kaimo
gyventojų miegą drumstė švyturėliais
blyksintys automobiliai. Medikai,
kriminalistai, kitų tarnybų darbuotojai
skubėjo į kaimo krašte šviesomis plieskusią
sodybą. Apie 21 valandą 30 minučių joje 54erių Mindaugas Baranauskas peiliu sužalojo
28-erių metų sūnų Audrių ir pats nusižudė.
. . . Šarūnas Preikšas >
Sūnui – peiliu į pilvą
„Viskas įvyko akimirksniu. Sūnus nustūmė mane nuo durų
ir įsibrovė į kambarį, kuriame buvo jo tėvas. Audrius staiga
susmego, o Mindaugas išbėgo į kiemą. Kol nepamačiau kraujo,
nesupratau, kas įvyko“, - apie šiurpų vakarą pasakojo sodybos
šeimininkė, tris vaikus išauginusi Onutė Baranauskienė.
Dieną ligoninėje ji lankė savo mamą, ką veikė sutuoktinis ir
sūnus, nematė. Vyrai jau rytą kažko barėsi. Grįžusi namuose
rado tik sutuoktinį. Vakare grįžo gerokai įkaušęs Audrius. Iš
Kėdainių atvažiavo maisto produktais, pinigais tėvus ir brolį
paremiantis jaunesnysis sūnus Vygintas. Visi kartu sėdėjo,
kalbėjo, gurkšnojo alų. Vygintui išvykus, įvyko tragedija.
„Sūnus sakė, kad dar Moliakalnio nebuvo privažiavęs, kai jam
paskambinau, kad grįžtų“, - pasakojo našle tapusi sodietė.
Dėl durtinių žaizdų pilve A.Baranauskas operuotas Utenos
ligoninėje. Medikai teigė, kad dėl sužalojimų grėsmės jo gyvybei
nebėra, vyrukas pasveiks. Tačiau jo motina ypatingo džiaugsmo
dėl to nerodė, neslėpė baimės ir įtarimo, kad šeimos tragedija
dar nesibaigė.
„Dar nežinia, kada ir kuo ji baigsis. Atsigavęs po
operacijos, Audrius siuto, sakė palaukit, grįšiu
namo, dar ne taip jums bus... Tuomet jis dar
nežinojo, kad tėvo nebėra“, - neslėpė nerimo
sodietė.
Sužalojęs sūnų – pasikorė
Per šurmulį apie kraujavusį sūnų, jį sužalojusio
tėvo nei O.Baranauskienė, nei jaunesnysis sūnus
nepasigedo – manė, kad jis nuėjo pas kaimynus.
Tik išvežus sužeistąjį ir atvykus policijai, imta jo
ieškoti. Pašvietęs telefonu malkinėje, pasikorusio
tėvo kūną pastebėjo sūnus Vygintas.
„Baisi tragedija. Nemalonu skaityti apie
panašius įvykius kitur, bet kai jie įvyksta arti,
labai sukrečia“, - kalbėjo Balninkų seniūnijos
seniūnė Virginija Pusvaškienė. Ji teigė, kad žino
tą šeimą. Skundų seniūnijoje dėl jos nėra gavę.
Dapkūniškiuose kartu gyveno tėvai ir vyriausias
> Šioje sodyboje
girtavimas,
barniai, peštynės
baigėsi tragedija
– tėvas peiliu
sužalojo sūnų ir
pats nusižudė.
> Šioje malkine
vadinamoje
pašiūrėje
jaunesnysis
sūnus rado
pasikorusio tėvo
kūną.
> Dapkūniškių kaimo gyventojų
saugumui grėsmę kelia girtaujantys
sodiečiai.
sūnus Audrius. Nė vienas nuolatinio darbo kaip
ir dauguma kaime neturėjo. Gyveno iš atsitiktinių
darbų ir ūkelio, kuriame teturėjo tik karvutę ir
telyčaitę. Seniūnė žadėjo padėti šeimai, padengti
transporto išlaidas už palaikų transportavimą į
morgą ir šarvojimo vietą.
„Didelė netektis kaimui. Ir tėvas, ir sūnus - abu
nagingi vyrai. Jei reikėdavo kokiai močiutei
ar vargstančiai šeimai ką nors suremontuoti,
pamūryti, pavirinti trūkusį vandentiekį, paruošti
malkų, paprašydavau jų ir visada padėdavo“, tikino Balninkų seniūnijos socialinė darbuotoja,
Dapkūniškių seniūnaitė Aurena Širvinskienė.
Pasak jos, tragedijos ištikta šeima į asocialių
rizikos šeimų sąrašą neįtraukta, dėl socialinių
paslaugų nesikreipė ir jų negavo.
Šarūno Preikšo nuotr.
Šarūno Preikšo nuotr.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 p s l . . .
.
2
.
.
.
s
a
n
k
i
r
t
a
.
.
0
.
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
.
0
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Šarūno Preikšo nuotr.
„Iš kolegų pasakojimų žinau, kad jie ne kartą
vyko gesinti buitinių konfliktų šioje dažnai
girtaujančioje šeimoje. Girtauta ir tą lemtingą
vakarą. Sužeistasis ir jo tėvai buvo neblaivūs“,
- pasakojo įvykio aplinkybes tiriantis Utenos VPK
Molėtų PK Kriminalinio skyriaus tyrėjas Vidas
Šeikis. Dėl A.Baranausko sveikatos sutrikdymo
įtariamuoju yra tėvas, o sūnus – nukentėjusiuoju.
Dėl tėvo galimo privedimo prie savižudybės
tyrimas neatliekamas.
Kitoje seniūnijoje brolis nužudė brolį
„Keistas sutapimas – prieš metus taip pat
vasarį pradėjau panašų ikiteisminį tyrimą. Tada
Toliejų seniūnijoje brolis brolį nužudė. Abiem
atvejais šeimose liejosi kraujas, nelaimės baigėsi
laidotuvėmis dėl besaikio alkoholio vartojimo.
Kriminalisto nuomonę palaikė ir Utenos VPK
viršininko pavaduotojas Vytautas Vaiškūnas.
„Daugiau kaip 80 proc. nužudymų, kitų sveikatos
sutrikdymų padaroma apsvaigus. Neturime
reikiamos alkoholio vartojimo kultūros. Prisigeria
iki kriuksėjimo, nesuvokia, ką daro, o prablaivėję
gailisi“, - paprašytas pakomentuoti Dapkūniškių
įvykius, kalbėjo apskrities kriminalistų veiklą
kuruojantis komisaras. Jis konstatavo, kad
panašių nusikaltimų daugėja. Vien nužudymų
pernai per metus apskrityje buvo penki, o šiais
metais jau keturi. Du Ignalinoje, po vieną Utenoje
ir Molėtuose.
Šarūno Preikšo nuotr.
Skerdynės sodų bendrijoje
Kriminalistų žodžius, dar nepalaidojus
dapkūniškio, patvirtino viename Molėtų
„Pavasario“ sodų bendrijos name įvykusios
skerdynės. Naktį į kovo pirmąją nužudyta iš
Mindūnų pas sūnų pernakvoti, kad iš pat ryto
galėtų nueiti pas akių gydytoją, atvykusi 59
metų Sigena U. Moteris mirė nuo durtinių,
pjautinių žaizdų į krūtinę, pilvą, rankas. Kraujo
pritaškytame name policijos pareigūnai rado
ir nužudymo įrankį – virtuvinį peilį. Nors jis
buvo plautas, bet kraujo ant jo netrūko. Dėl
žmogžudystės policija sulaikė du įtariamuosius –
aukos 37 metų sūnų Laimį U. ir metais jaunesnę
marčią Astą U. Iki skerdynių visi girtavo, buvo
gerokai įkaušę. Sūnui nustatytas 2,66, o jo
žmonai – 2,21 promilės girtumas. Susikalbėti
su jais policininkams nesisekė. Sulaikytieji
niekur nedirbo, girtavo, šeima nuo 2008 metų
įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų sąrašą.
Jiems trejiems metams apribota valdžia į
> Utenos apskrities VPK viršininko
pavaduotojui Vytautui Vaiškūnui
nerimą kelia dėl girtavimo augantis
nusikalstamumas.
vienuolikametes dvynes. Mergaitės gyvena su močiute, tėvų
net lankyti nenori.
Tragedija – prognozuota
Dėl kaime išplitusio girtavimo nerimauja, nesaugiais jaučiasi
ir dapkūniškiai. Sodiečiai atvirai pasakojo apie savo kaimo
gyvenimą, kaimynus. Jų teigimu, dėl kaime įvykusios tragedijos
jie nė kiek nenustebo, jos tikėjosi. Tragedijos ištiktą šeimą
apibūdino kaip nuolat girtaujančią. Tėvas ir sūnus Audrius
dažnai kivirčydavosi. Dėl lakstymo motociklu kaimo jaunimas
A. Baranauską vadino „Atskalūnu“, o tėvas sūnų pravardžiavo
„Hibridu“. Gal ir tai prisidėjo, kad įsiutęs sūnus puldavo tėvą,
jį sumušdavo, buvo net sulaužęs jam šonkaulius. Kartais
apsvaigusio sūnaus kumščių neišvengdavo ir motina. Tėvas ne
kartą skundėsi sodiečiams, kad jam šeimoje nėra gyvenimo.
Peštukas sūnus smurtavo ne tik namuose, bet pliekėsi su
sodiečiais tai prie kaimo parduotuvės, tai kitose gyvenvietės
vietose.
„Padėkite, apginkite kaimą. Baisu ne tik vaikus išleisti, bet ir
patiems į lauką išeiti. Štai ir šiandien įkaušęs trisdešimtmetis
su peiliu rankoje laksto, šaukia, „bus kaip Audriui“, ieško
kaimynų pagalbos prašančios ir pas juos pasislėpusios
motinos...“, – kalbėjo išsigandę kaimo gyventojai. Jie
pasakojo ir apie kaime veikiantį „bardakyną“, kuriame ne tik
girtaujama, bet ir kitokie dalykai vyksta. Vaikai ne tik mato, bet
ir fotografuoja, filmuoja mobiliaisiais telefonais, „dokumentiką“
siuntinėja vieni kitiems, skelbia internete. Žmonės neslėpė
ir to fakto, kad vienas šio dviaukščio pastato klientas gal
prieš porą metų rastas laiptinėje be gyvybės ženklų... „Tik
televizoriuje žiūrime į kaimo bendruomenes, kuriose suėję
kaimo žmonės raugina pieną, slegia sūrius ar ką kitą bendrai
daro, naudingai leidžia laiką. Deja, mūsų kaimo bendruomenė
neveikli, gyvename kiekvienas sau“, - kalbėjo naujų tragedijų
besitikintys dapkūniškiai.
Apskrities nusikaltimų statistika vasario mėnesį
Savivaldybės
Utenos
Molėtų
Anykščių
Ignalinos
Zarasų
Visagino
Apskrityje per 2 mėn.
Nužudymai
Vagystės
Įskaitiniai įvykiai
Avarijose žuvo
Avarijose sužalota
1
0
0
0
0
0
33
15
11
11
4
24
1
1
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
1
1
0
0
0
0
1
200
8
1
7
Sudaryta pagal Utenos apskrities VPK ataskaitas ir VRM Informatikos departamento statistines lenteles.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 1 p s l . . .
> Onutei Baranauskienei sunku
susitaikyti su našlės dalia, baisu
dėl ateities.
.
.
.
s
a
n
k
i
r
t
a
.
.
.
.
.
2
0
.
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
2
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Studentas prisipažino nužudęs
kambario draugą
Daivos Zimblienės („Lietuvos rytas“) nuotr.
Vasario 17 dieną Utenos kolegijos bendrabučio
Maironio gatvėje bendro naudojimo balkone
buvo rastas 20 – mečio šios kolegijos Verslo
ir technologijų fakulteto turizmo ir viešbučių
administravimo specialybės antro kurso studento
ir grupės seniūno Vitalijaus Piatino peiliu
subadytas kūnas. Policijos pareigūnai sulaikė
žmogžudyste įtariamą Sveikatos priežiūros ir
socialinės rūpybos fakulteto pirmakursį V. Piatino
bendraamžį ir kambario draugą Guramį Džikią,
kuris prisipažįsta įvykdęs šiurpų nusikaltimą. G.
Džikia suimtas trims mėnesiams.
. . . Arvydas Lingaitis >
Nužudymo įrankis – virtuvinis peilis
Pirminiais duomenimis, nusikaltimas įvykdytas naktį iš vasario
16 –osios į vasario 17 – ąją. Gali būti, kad V.Piatinas nužudytas
miegantis. Jam smogta daugybę kartų į įvairias kūno vietas
virtuviniu peiliu. Pareigūnų duomenimis, V.Piatino kakle rastos
5 – 6 durtinės žaizdos, o smilkinyje – nulūžęs peilio galas.
„Pabudęs nuo draugo peilio smūgių, mano sūnus dar greičiausiai
gynėsi, nes pirštuose ir tarpupirščiuose ekspertai rado durtinių
žaizdų, - „Aukštaitiškam formatui“ sakė nužudyto vaikino tėvas,
verslininkas iš Rokiškio Jurijus Piatinas. – Vėliau žudikas Vitalijų
aprengė drabužiais, netgi kojines užmovė, apavė žieminiais batais
ir išvilko į bendro naudojimo balkoną, kuriame jau mirusį Vitalijų
Nuotr. Iš Utenos kolegijos.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 2 p s l . . .
.
apie 6 valandą 30 minučių atsitiktinai rado į balkoną
parūkyti išėjusios studentės“.
Kaip teigia Utenos kolegijos bendrabučio
administratorė Aldona Grašienė, budėtoja nieko
įtartino tą naktį nepastebėjo, ginčų ar konfliktų,
galėjusių būti septintojo aukšto kambaryje negirdėjo.
Tačiau nužudyto studento tėvui iš pokalbių su
bendrabučio gyventojais pavyko išsiaiškinti, jog jie
Vitalijaus ir Guramio kambaryje apie 11 valandą
vakaro girdėjo „žodžių karą“.
„Tačiau mano sūnus galėjo būti nužudytas vėliau,
kadangi apie 4 valandą ryto bendrabučio kaimynai
tuo metu vaikinų kambaryje girdėjo bruzdesius,
šurmulį, vaikščiojimus. Po to kurį laiką buvo tylu ir vėl
girdimi žingsniai. Kažkas apie 6 valandą kambaryje
girdėjo, kad įjungtas dušas, matyt, Guramis prausėsi,
jis plovė grindis, surinko į maišus kruviną patalynę,
išnešė juos taip pat į balkoną“- teigė J.Piatinas.
Nusikaltimo įrankį išmetė
Įtariamasis nužudymu G.Džikia peilį įdėjo į
plastmasinį maišelį, ir, išėjęs iš bendrabučio,
nusikaltimo įrankį išmetė į Krašuonos upelį. Pirmomis
dienomis po nusikaltimo policijos pareigūnai to peilio
dar nebuvo radę.
> Vilniaus panoramoje nusifotografavęs
Vitalijus Piatinas su optimizmu žvelgė į
gyvenimą.
> Vitalijui Piatinui balandžio
mėnesį būtų sukakę 21 – eri...
Paklaustas, ar Vitalijus mirė nuo peilio dūrių, vaikino
tėvas „AF“ perpasakojo teismo medicinos eksperto
žodžius: „Mirtis įvyko dėl ūmaus nukraujavimo.
Jeigu subadytą Vitalijų kas nors būtų radę bent viena
valanda anksčiau, tuomet dar būtų buvusi galimybė
dėl jo gyvybės pakovoti“. Nuo savęs J. Piatinas
pridėjo: „Mano manymu, sūnus į balkoną buvo
ištemptas dar gyvas“.
Šokiravo nepilnametę dukterį
J.Piatinas neatsistebi, kaip policijos pareigūnai žinią
apie sūnaus nužudymą perdavė jo artimiesiems.
Nors Vitalijaus telefone aiškiai buvo parašyta „tėtis“,
„mama“, bet policininkai kažkodėl pasirinko 15 –
metę Vitalijaus seserį. „Mano dukrai paskambino ir
paklausė: „Vitalijus tavo brolis?“ „Mano“. „Tai žinok,
kad jisai nužudytas ir mes darysime skrodimą“. Dar
paklausė, ar Vitalijus nesirgo kokiomis nors ligomis.
Tuo metu vaikas buvo šoke ir numetė telefoną. Tačiau
policininkų būta atkaklių. Jie paskambino antrą kartą
ir siaubo ištiktai dukrai pasakė: „Tu supratai, ką mes
sakėme... Pasakyk savo tėvams“. Kai pasimetusi
dukra šią žinią perdavė motinai, manydama, jog tai
nevykę telefoninių sukčių pokštai, mano žmona puolė
skambinti Vitalijaus telefonu. Policininkai gi matė,
kad skambina mama, bet į skambutį neatsiliepė, pasakojo J. Piatinas, „AF“ teigdamas, jog niekas po
.
.
s
a
n
k
i
r
tokio akibrokšto iš policijos vadovų jo neatsiprašė.
„Aš aiškinsiuosi ir dėl šio įvykio, bet vėliau. Dabar
man svarbiausia, dėl ko buvo nužudytas mano
sūnus“, - sakė J.Piatinas.
Konfliktai buitiniai – dėl lovos ir šaldytuvo
Pasak J. Piatino, jo sūnaus kambario draugas
Guramis kaip įmanydamas tyčiojosi iš Vitalijaus.
„Mano sūnų vadino idiotu, nesportišku vaikinu,
teturinčiu draugų, šiokiu ir anokiu... Vitalijus
mobiliuoju telefonu darė diktofoninius įrašus, ir kaip
man sakė jo draugė, tokių įrašų yra apie 40. Vitalijaus
telefonas su tais įrašais dabar policijos rankose, pasakojo J.Piatinas. – O konfliktų pradžia buvo dėl...
lovos. Šį rudenį Vitalijus atvykęs į bendrabutį rado
užimtą savo lovą. Guramis jam pareiškė: „Buvo
tavo, dabar bus mano“. Tačiau po žiemos egzaminų
sesijos Guramis atsiėmė dokumentus iš kolegijos,
atsiskaitė su bendrabučio administracija ir išvažiavo
į Klaipėdą. Vitalijus man pranešė džiaugsmingą žinią,
kad kambariokas išvyko, todėl jis vėl gali miegoti
savo lovoje. Tačiau vieną dieną Guramis netikėtai
vėl sugrįžo, išmėtė Vitalijaus patalynę ant grindų ir
vėl užėmė jo lovą. Tuomet Vitalijus iš savo šaldytuvo
iškraustė Guramio maisto produktus. Bet ar tai buvo
motyvas nužudyti mano sūnų, aš nežinau ir kai to
klausiu įvykį tiriančių pareigūnų, jie man atsako:
„Jokių komentarų nebus“.
Utenos kolegijos ryšių su visuomene atstovė Ramutė
Kavoliūnienė „AF“ sakė nežinanti priežasčių, dėl kurių
G.Džikia buvo nusprendęs nebestudijuoti Utenoje ir
vykti į Klaipėdą. „Jis turėjo tris dienas nuo paduoto
prašymo persigalvoti, tuo studentas ir pasinaudojo,
todėl ir sugrįžo į kolegiją ir bendrabučio kambarį,
kuriame gyveno“, - aiškino R.Kavoliūnienė.
Prieš grįždamas atgal į Utenos kolegiją, G.Džikia
paskambino dviem savo kursiokams ir paprašė
padėti iš Utenos autobusų stoties parnešti daiktus.
„Mums Guramis aiškino, kad Klaipėdos kolegijoje
buvo atsilaisvinusi vieta studijuoti kineziterapiją,
jį tėvai kvietė grįžti studijų tęsti į gimtąjį miestą,
tačiau paskutinę akimirką Guramis persigalvojo ir
tėvams pasakė, kad šiuos mokslo metus norėtų
užbaigti Utenoje“, „AF“ sakė Guramio kursiokai. Jie
taip pat patvirtino faktą, jog tuomet, kai Guramis
grįžo į bendrabutį, kambariokas Vitalijus neslėpė
nepasitenkinimo ir garsiai ištarė: „Tu sugrįžai..!
Kai kuriems Guramio kurso draugams, skirtingai
nei fakulteto vadovybei ar grupės kuratorei, nebuvo
jokia paslaptis, kad tarp G.Džikia ir V.Piatino buvo
perbėgusi juoda katė. „Vieną dieną atėjęs į paskaitas
Guramis guodėsi, kad jam skauda ranką, kadangi
bendrabutyje jis susimušė su Vitalijumi“, - aiškino
neįvardintais pageidavę likti Guramio kursiokai.
Norėjo ieškotis buto
Tarsi nujausdamas artėjančią nelaimę, Vitalijaus
tėvas atvyko iš Rokiškio į Uteną ir bendrabučio
administratorei išreiškė pageidavimą, kad abu
t
a
.
.
2
.
0
.
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
3
.
konfliktuojantys vaikinai galėtų gyventi atskirai.
„Pirmiausiai bendrabučio administratorė mano sūnų
apkaltino jai rašius maždaug tokio turinio žinutę:
„Administratore, atkreipkite dėmesį į Guramio elgesį,
nes bendrabutyje gali kažkas atsitikti“. Kai mano
sūnus paneigė rašęs tokią žinutę, administratorė
nusiramino ir pažadėjo problemą artimiausiu metu
išspręsti“, - prisiminė Vitalijaus tėvas. Bendrabučio
administratorė A.Grašienė „AF“ sakė, kad Vitalijui
siūlė kitą bendrabutį,vadinamu Kamčiatka, kuris yra
miesto pakraštyje pramoniniame Utenos mikrorajone,
tačiau tokio psiūlymo tiek Vitalijus, tiek jo tėvas
atsisakė ir sutiko palaukti, kol šitame bendrabutyje
netoli kolegijos miesto centre atsiras laisva vieta
kitame kambaryje. „Mano sūnus buvo užsiplieskęs
išeiti iš bendrabučio ir ieškotis buto, bet nespėjo“, atsiduso J.Piatinas.
Utenos kolegijos ryšių su visuomene atstovė
R.Kavoliūnienė patvirtino, jog bendrabučio
administratorė A.Grašienė tikrai yra gavusi porą
žinučių, jas išsaugojusi, bet jos yra kitokio pobūdžio
negu sako Vitalijaus tėvas. „Vienoje žinutėje
perspėjama, kad Guramis daužo 7 – to bendrabučio
aukšto virtuvės viryklę, dėl ko kiti studentai po to
negali gamintis valgio, o kitoje įspėjama, kad jeigu
administratorė nesiims jokių priemonių, Guramį
auklės patys studentai, - situaciją apibūdino
R.Kavoliūnienė. – Kai bendrabučio administratorė,
gavusi tokias žinutes, užlipo į septintą aukštą
išsiaiškinti padėties, jai neva niekas iš studentų apie
Guramio išsišokimus nieko nesakė“.
Prokurorui nusikaltimas nelabai suprantamas
Žmogžudystės Utenos kolegijos bendrabutyje
baudžiamąją bylą kuruojantis Panevėžio apygardos
prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų
ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras
Romualdas Valiulis“AF“ sakė, kad įtariamasis
G.Džikia jau prisipažino nužudęs kambarioką ir davė
parodymus įvykio vietoje. „Kovo 15 dieną aš G.Džikią
apklausiu pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Greičiausiai
įtariamajam bus paskirta kompleksinė psichiatrinė –
psichologinė ekspertizė, kadangi „šis atvejis nelabai
suprantamas“.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
> Žmogžudystė įvykdyta Utenos kolegijos
bendrabučio Maironio gatvėje septintame aukšte.
.
.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 3 p s l . . .
.
Incidentui tirti sudaryta komisija
Utenos kolegijos administracija abu vaikinus apibūdino kaip ramius,
kultūringus, paslaugius, gerai besimokančius (pažangumo vidurkiai
– apie 9) jaunuolius. „O kokios tikrosios nelaimės priežastys,
tikimės, paaiškės tyrimo metu. Šiandien tik retoriškai galima klausti,
ar pagrindinis konfliktas yra nesutarimai dėl lovos bei kitų buities
dalykų. Juk jauni žmonės ne visada yra atviri suaugusiems ir sunku
nuspėti, kas iš tiesų vyksta jų viduje. Vis dėlto, nors šios istorijos
dalyviai ir jauni, jie jau pilnamečiai, pagal mūsų šalies įstatymus
galintys dalyvauti rinkimuose, tuoktis, auginti vaikus, - vadinasi,
prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir kitus. Gyvenime ne
visada tenka bendrauti tik su mums maloniais ir patinkančiais
žmonėmis, tačiau brandus žmogus pirmiausia pats ieško būdų,
kaip sutarti tarpusavyje, kaip spręsti konfliktus, mokosi gerbti kitą.
Šiuos nesutarimus, iš pažiūros buitinio pobūdžio, buvo bandoma
spręsti tik pačiame bendrabutyje. Dėl perkėlimo į kitą kambarį
nėra užregistruota jokio prašymo, apie tai neturėjo informacijos nei
fakulteto, nei kolegijos administracija. Atsižvelgiant į šį incidentą ir
remiantis tarnybiniu pranešimu, kolegijos direktoriaus įsakymu yra
sudaryta komisija dėl galimo studentų namų nuostatų pažeidimo >>>
Liūdime dėl skaudžios netekties
Vasario 17 dienos rytmetis Utenos kolegijos bendruomenei prasidėjo visus
giliai sukrėtusia žinia apie skaudžią netektį – netikėtą studento Vitalijaus Piatino žūtį.
Tragiškai iš gyvenimo išplėštą 20 – metį jaunuolį dėstytojai ir grupės draugai prisimena kaip ramų, paslaugų, stropų, draugišką, siekiantį žinių studentą.
Šiais mokslo metais Vitalijus buvo išrinktas grupės seniūnu. Beprasmiška
vaikino mirtis sujaudino kiekvieną Utenos kolegijos bendruomenės narį.
Neišmatuojamos širdgėlos valandą nuoširdžiai užjaučiame Vitalijaus
tėvelius, sesutę, visus jo artimuosius bei draugus ir dalijamės netekties
skausmu.
Utenos kolegijos bendruomenė
.
.
.
s
a
n
k
i
r
t
a
.
.
.
.
2
0
.
.
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
>>> fakto ištyrimo. Komisija nustatė kai kuriuos
pažeidimus ir rekomendavo kolegijos administracijai
atleisti bendrabučio budėtoją, o administratorę perkelti į žemesnes pareigas”,-AF sakė Ramutė
Kavoliūnienė.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 4 p s l . . .
.
Gimnazijoje žaidė šachmatais, sportavo...
Žinia, jog G.Džikia įtariamas žmogžudyste, lyg
perkūnas iš giedro dangaus trenkė ir Klaipėdos
„Aukuro“ gimnazijos, kurioje mokėsi Guramis,
bendruomenei. Gimnazijos direktorė Lygija Virkšienė
„AF“ sakė: „Guramis buvo stropus, atsakingas,
kultūringas mokinys. Jis turėjo daug užklasinės
veiklos: žaidė šachmatais, lauko tenisą... Su Guramiu
man teko asmeniškai bendrauti, jokių pykčių, tuo
labiau agresijos iš jo nejutau. Džikių puiki šeima,
dvyliktoje klasėje mokosi ir Guramio brolis. Tėvai
labai domisi vaikų mokslais, jų auklėjimu, lanko
tėvų susirinkimus. Apie tai, kad Guramis gimnazijoje
būtų turėjęs asmeninių problemų ar asmenybės
susidvejinimo, negalėčiau pasakyti.Gal per tą laiką,
kai jis išėjo iš mokyklos („Aukuro“ gimnaziją baigė
2009 metais), kas nors jo elgesyje pakito. Mums
tiesiog neįtikėtini dalykai, kad Guramis galėtų nužudyti
žmogų...“
Socialiniame tinkle domėjosi smurtu
Tačiau visai kitoks G.Džikia atsiskleidė socialiniame
tinklalapyje „Facebook“ . Guramio puslapyje
skaitome, kad mėgstamiausia jo citata yra „Geriau
nieko nedaryti, negu daryti tai, kas tau nepatinka“.
> Bendrabučio administratorė
Aldona Grašienė: „Nežinau, kas
tokio galėjo nutikti, kad žmogų
reikėjo subadyti peiliu“.
Guramis mėgsta: „Žiauri mirtis Rusijos talentuose“,
„Bukas vagis prieš apsaugos kamerą“, „Vaikai Vilniuje
nušoko nuo penkiaaukščio“.
Atsakydamas į „Facebook“ testo klausimą, kas būsi
po 20 metų, Guramis gavo atsakymą „Narkomanas“.
Beje, nužudyto Vitalijaus tėvas J.Piatinas svarsto,
ar žiauraus nusikaltimo G.Džikia negalėjo padaryti
apsvaigęs nuo narkotikų. „Kaip man sakė
bendrabutyje gyvenantys studentai, Guramis draugų
bendrabutyje neturėjo, buvo vienišas, su niekuo
nenorėjo bendrauti. Studentai sakė ne kartą matę
> Utenos kolegijos ryšių su visuomene atstovės
Ramutės Kavoliūnienės teigimu, studentai
turi mokytis gyventi ir sugyventi su įvairių
charakterių žmonėmis.
Guramio „raudonas, stiklines“ akis“, - apie vieną iš nusikaltimo
priežasčių spėliojo J.Piatinas. Tačiau artimai su Guramiu bendravę
jo kursiokai nepastebėjo, kad jis galėtų vartoti narkotikus. „Bent jau
mums to daryti jis nesiūlė“, - „AF“ sakė du Guramio kursiokai.
Abi šeimos prarado savo vaikus
Kai žinia apie tragediją pasiekė Klaipėdoje gyvenančius Guramio
tėvus, jo motina skambino Vitalijaus tėvui J.Piatinui. „Motina verkė,
sakė nerandanti atsiprašymo žodžių, kad abi šeimos praradome
savo vaikus, bet aš Guramio tėvų nekaltinu. Jis jau suaugęs ir pats
turi atsakyti už savo veiksmus“, - „AF“ sakė J.Piatinas.
„Computer Bild Lietuva“ skaitytojai geriausiu
operatoriumi išrinko „Tele2“
Mobiliojo ryšio vartotojai bendrovę „Tele2“
išrinko geriausia mobiliojo ryšio tiekėja. Tai
paaiškėjo pasibaigus populiariausio kompiuterijos
žurnalo „Computer Bild Lietuva“ organizuotiems
rinkimams „Auksinis kompiuteris 2010“. Juose žurnalo skaitytojai rinko geriausius įrangos
gamintojus, paslaugų tiekėjus, interneto svetaines.
Produktai ir paslaugos buvo vertinami iš viso 23
kategorijose.
Geriausi teikiant mobilųjį ryšį ir internetą
Auksas ir pelenuose žiba. Kaip rodo daugiau nei
33 tūkstančių unikalių balsų rezultatai, bendrovę
„Tele2“ ryšio vartotojai vertina kaip geriausią ryšio ir
interneto paslaugų tiekėją.
„Malonu, kad ne pirmą kartą mus taip gerai
įvertina patys svarbiausi ekspertai – mūsų klientai“, sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.
Jo žodžius patvirtina ir 2010 m. bendrovės „TNS
Gallup“ atlikto tyrimo duomenimys. Iš jų matyti,
kad telekomunikacijų vartotojai patikimiausia ir
sąžiningiausia bendrove telekomunikacijų sektoriuje
„Tele2“ laiko.
Populiariausiame kompiuterijos žurnale „Computer Bild Lietuva“
bendrovės teikiamos paslaugos gerai
įvertintos ir anksčiau. 2009 metais
atliktas žurnalistinis tyrimas parodė, kad
„Tele2” siūlo pigiausius mokėjimo planus.
Gyventojai: „Tele2” paslaugų kaina mažiausia
Rinkos analizės ir tyrimų bendrovė
„RAIT“ pernai gruodį atliko gyventojų
apklausą ir nustatė, kad bemaž pusė
respondentų, t.y. 47,9 proc., naudojasi
„Tele2” paslaugomis. Jas rinktis kitiems
rekomenduotų net 62 proc. apklaustųjų.
Daugiau kaip 60 proc. apklaustų
gyventojų teigė, kad „Tele2” paslaugų
kaina – mažiausia.
„RAIT“ duomenimis, „Tele2” užimama
mobiliojo ryšio rinkos dalis pernai sparčiai
augo. Mokančiųjų pagal sąskaitas klientų
Verslo žinių“ ir www.cvonline.lt skaitytojai
„Tele2” išrinko „Geidžiamiausiu
darbdaviu 2010“.
dalis per metus padidėjo nuo 36,7 iki
42,5 proc., išankstinio mokėjimo paslauga besinaudojančių klientų dalis – nuo
52,8 iki 53,2 proc. „Tele2“ paslaugomis
besinaudojančių verslo klientų dalis 2010
metais didėjo nuo 22,9 iki 29,9 proc.
2
0
1
1
.
.
.
0
3
.
.
.
. . . a r g u m e n t a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Kasos aparatai turguje pagalba ar žlugdymas?
Uteniškiai kasos
aparatų nepirks
Zita Berniūnienė, Utenos
turgavietėje pagal verslo liudijimą
dirbanti smulkioji verslininkė
Mes, Utenos turgavietėje dirbantys
smulkieji verslininkai, nepritariam
kasos aparatų įdiegimui, todėl
vieningai nutarėm, kad iki gegužės
mėnesio nė vienas jų nepirksime.
Kasos aparatai tik apsunkins darbą
ir sukels įvairių nepatogumų. Aš
net neturiu vietos, kur jį pastatyti,
be to, pirkėjui nebegalėsiu daryti
nuolaidos, nes smulkių centų iš jų
niekada neimu.
Mes galvojam, kad mus siekiama
paprasčiausiai apgauti – kai
Nėra verslo, kuriam
trukdytų apskaita
Rita Kripaitienė, Anykščių rajono
vartotojų kooperatyvo direktorė
Nesuprantu triukšmo, kilusio dėl kasos
aparatų, prasmės. Juk už dyką turgaus
prekybininkai juos gaus – kodėl jų
nenorėti? Nėra tokio verslo, kuriam
galėtų trukdyti elementari apskaita.
Didele parama vadintumėme nors
dalinę kompensaciją – kooperatyvo
tinklas didelis, kiek reikėjo keisti senų
kasos aparatų naujais, kiek kasų naujomis. Tačiau šios išlaidos mums
nekompensuojamos.
Turgaus prekybininkų vienas
pagrindinių motyvų – neva dienos
Kasos aparatų
turgaus
prekybininkai
neregistruoja
Pranas Alsys, Utenos apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos
viršininkas
Utenos apskrityje yra daugiau
nei 100 asmenų, kurie prekiauja
maisto produktais pastatuose ar
patalpose, kioskuose, vagonėliuose,
kilnojamuose nameliuose,
autoparduotuvėse... Visi šie
asmenys, dirbantys pagal verslo
liudijimą arba individualios veiklos
proc.
Turgaus prekeiviai, nepatenkinti sprendimu, rengė protesto
akcijas ir skelbė bado streiką, tačiau Vyriausybė sprendimo
dėl kasos aparatų atšaukti neketina.
registruosim kasos aparatus, būsim
priversti įregistruoti ir įmonę, t.y.
pakeisti veiklos statusą. Dirbant
pagal verslo liudijimą, tvarkyti
pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą
nėra sudėtinga, o įregistravus įmonę
buhalterinės apskaitos tvarkymas
gerokai pasunkės. Manau, kad
nebesugebėsiu tvarkyti buhalterinės
apskaitos, todėl būsiu priversta
samdyti buhalterę. O iš ko ją man
samdyti? Dėl šios priežasties
daugeliui mūsų gali tekti išeiti iš
darbo. Nejau valdžiai geriau, jei
sėdėsim be darbo?
Kasos aparatus sumaniusi įdiegti
valdžia aiškina, neva jie padės sumažinti šešėlinę
verslo dalį. Utenos turgavietės prekeivius ne kartą
tikrinę mokesčių inspektoriai didelių pažeidimų
nenustatė, taigi ir jokio „šešėlio“ nerado.
„Šešėlio“ reikia ieškoti ne turguje, o muitinėse.
Su mumis buvo susitikęs Seimo narys Edmundas
Pupinis, kuris žadėjo užtarti dėl kasos aparatų.
Tačiau jis neslėpė, kad balsuos taip, kaip nurodys
valdančioji koalicija, kuriai jis priklauso. Beje,
daugelyje Europos Sąjungos šalių turgavietėse
prekiaujama be kasos aparatų.
Mūsų šalyje nėra jokios demokratijos, nes valdžia,
priimanti vienpusiškus sprendimus, tarnauja ir
pataikauja oligarchams, o mus, smulkiuosius
verslininkus, nori sužlugdyti.
pabaigoje jie negalės parduoti
produktų pigesnėmis kainomis, nes
negalės taikyti nuolaidų, yra netiesa.
Perkainavimo kvitelį išmuši, ir
pardavinėk kitomis kainomis. Be to,
tiksliai žinai, kiek produktų pardavei
didesnėmis, kiek – mažesnėmis
kainomis. Tiksliai matai, kiek pinigų
gavai, kiek grąžos atidavei. Ar
savininkui, ar sau atsiskaityti – patogu
ir tikslu. Kitas protestuojančiųjų prieš
kasos aparatus motyvas – neva
turgaus prekybininkų ir parduotuvių
konkurencija bus iškreipta. Tai irgi
netiesa. Jeigu ūkininkas augina kiaules
ir mėsą pardavinėja be tarpininkų,
kaip gali jo mėsa būti brangesnė nei prekybos
centre? Jeigu turgavietėse vietoje lietuviškos
kiaulienos guli lenkiška, tada išties jau kita kalba.
Esu už visiems vienodas prekiavimo sąlygas,
vienodą apskaitą ir mokesčius.
pažymą, nuo gegužės 1 dienos
privalės naudoti kasos aparatus.
Tačiau iki vasario 23 dienos Utenos
apskrities valstybinėje mokesčių
inspekcijoje kasos aparatų
neįregistravo nė vienas turgaus
prekybininkas.
Kiek mokesčių bus surenkama iš
su kasos aparatais prekiaujančių
turgaus prekeivių per metus,
nėra žinoma – inspekcija tokių
skaičiavimų neatliko.
PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS
Respublikos g. 30, LT-35174 Panevėžys. T
el (8-45) 46 05 33.
Tel./Faks. (8-45) 51 12 36.
El. p. [email protected]
KOVO MĖNESIO REPERTUARAS
5 d. 12.00 val. L. Kručlova “Gandriukas ir kaliausė”,
rež. A. Markuckis.
kovo 6 d. 12 val. J. Kazakaitis “Trys lokiai”, rež. A.
Markuckis.
12 d. 12.00 val. E. Mezginaitė “Skiltuvas”, rež. A.
Markuckis.
13 d. 12.00 val. E. Mezginaitė “Skiltuvas”, rež. A.
Markuckis.
19 d. 12.00 val. M. Suponinas “Pikčiurna”, rež. I.
Čabanovas.
20 d. 12.00 val. L. Kručlova “Gandriukas ir
kaliausė”, rež. A. Markuckis.
26 d. 12.00 val. J. Radzevičius „Skruzdėlė
atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis
27 d. 12.00 val. J. Radzevičius „Skruzdėlė
atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis
Bilieto kaina - 6 Lt.
Teatras pasilieka teisę keisti repertuarą.
INFORMACIJA tel. 8 45 511 236, www.
leliuvezimoteatras.lt
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 5 p s l . . .
Nuo gegužės 1 dienos maisto produktų prekeiviai, dirbantys
dengtose turgavietėse, privalės turėti kasos aparatus.
Vyriausybė už iki balandžio mėnesio įsigyjamus kasos
aparatus, ne brangesnius nei 1 tūkst.Lt, kompensuoja 100
.
.
s
i
t
u
a
c
i
j
a
.
.
.
.
2
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Beveik stabili valdžia
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 p s l . . .
.
Molėtuose, Utenoje, Ignalinoje ir Anykščiuose
valdžioje greičiausiai liks tos pačios partijos,
kurios buvo ir iki rinkimų, o Zarasuose ir
Visagine, matyt, dar ilgokai bus lipdomos
porinkiminės dėlionės.
Apskrityje šie rinkimai, lyginant su
2007 - ųjų rinkimais, buvo sėkmingesni
socialdemokratams ir Darbo partijai. Šių
partijų gautų mandatų skaičius išaugo
atitinkamai nuo 26 iki 31 ir nuo 11 iki 16.
Konservatorių mandatų skaičius sumažėjo
nuo 34 iki 25, „Tvarkos ir teisingumo” - nuo
16 iki 12.
. . . Vidmantas Šmigelskas >
Anykščiai: Tėvynės sąjungos ir socialdemokratų
dauguma
Anykščių meras, konservatorius Sigutis Obelevičius
greičiausiai išsaugos valdžią. Jo partija rinkimuose
laimėjo 7 mandatus, o iki šiol koalicijos partneriais
buvę socialdemokratai gavo 6 mandatus.
Anykštėnas imtynių treneris Arvydas Krikščiūnas
tapo pirmuoju ir vieninteliu asmeniu apskrityje,
kuris į tarybą išrinktas kaip nepriklausomas
kandidatas. Kitas nepriklausomas kandidatas
Anykščių apygardoje Petras Nazarovas tapo
antirekordo autoriumi. Už jį balsavo 51 žmogus
arba 0,4 proc. rinkėjų – tai pats prasčiausias
rezultatas apskrityje.
Anykščiuose fiasko patyrė nepriklausomų
kandidatų sąrašą suformavę žinomi šio rajono
verslininkai bei nepriklausomų kandidatų komandą
subūręs garsus krepšininkas Sergejus Jovaiša. Nei
vienas, nei kitas sąrašas neįveikė 6 proc. barjero.
Vos 3 vietas rajono taryboje turės Seimo nario
Vytauto Galvono vestas „Tvarkos ir teisingumo“
sąrašas. Daug lėšų ir energijos rinkiminei
kompanijai skyręs milijonierius Vytautas Galvonas
neslėpė, jog kovos dėl mero posto, tačiau rinkėjai jį
nustūmė į užribį.
Ignalinoje Bronis Ropė nepajudinamas
Ignalinoje valstiečiai – liaudininkai nušlavė
varžovus. Už šią partiją balsavo 53,5 proc.
rinkėjų. Valstiečiai - liaudininkai Ignalinoje turės
12 mandatų iš 21, tad jiems nereikia sudarinėti
jokių koalicinių sutarčių. Praėjusioje kadencijoje
valdančioji partija turėjo 14 mandatų, tačiau
taryboje buvo 25 nariai.
Vietas Ignalinos rajono taryboje turės dar penkios
partijos, tačiau akivaizdu, kad kitų partijų
politikams šioje savivaldybėje tenka tik statistų
vaidmuo.
Ignalinos rajono meras, vietos valstiečių liaudininkų lyderis Bronis Ropė rajonui vadovauja
nuo 1992-ųjų.
Molėtų valdžia išsaugojo pozicijas
Molėtų valdžios partiją - krikščionis demokratus,
vėliau susijungusius su konservatoriais,
sucementavo ilgai rajonui vadovavęs Valentinas
Stundys. V.Stundžiui tapus Seimo nariu, jo
įpėdiniu buvo Algimantas Žiukas, pernai įklimpęs
į korupcijos skandalą. Naujas meras ir naujas
Tėvynės sąjungos Molėtų skyriaus lyderis Stasys
Žvinys abi minėtas pareigas užima tik keletą
mėnesių. Tačiau konservatoriai ir per šiuos
rinkimus Molėtuose buvo akivaizdūs lyderiai. Jie
laimėjo 10 mandatų ir su dabartiniais koalicijos
partneriais Lietuvos liberalų sąjunga, gavusia
4 mandatus, vėl galės formuoti valdančiąją
> Ignalinos meras Bronis Ropė,
Molėtų meras Stasys Žvinys ir Utenos
meras Alvydas Katinas po rinkimų
išsaugojo arba net sustiprino savo
pozicijas. O Alvydo Gervinsko (Anykščių
liberalcentristai), Egidijaus Puodžiuko
(Utenos konservatoriai) ir Vytauto
Račkausko (Visagino liberalsąjūdiečiai)
įtaka savivaldybėse stipriai sumažėjo.
daugumą.
Beje, po korupcijos skandalo iš mero posto
pasitraukęs A.Žiukas vėl greičiausiai bus taryboje.
Jis konservatorių sąraše buvo įrašytas 19-uoju,
o po rinkimų pakilo į 11-ąją poziciją. Ir jei bent
vienas aukščiau esantis kandidatas pasitrauks iš
tarybos, A.Žiukas vėl bus deputatu.
Utenos socdemai sustiprino pozicijas
Mero Alvydo Katino vedami Utenos
socialdemokratai iškovojo 9 mandatus ir be
didesnio vargo galės formuoti valdančiąją
daugumą. A.Katinas iš visų apskrities politikų
gavo absoliučiai daugiausiai pirmumo balsų.
Jį asmeniškai reitingavo 3688 rinkėjai. Pagal
socialdemokratų sąrašą į tarybą išrinktas ir
žinomas krepšininkas Žydrūnas Urbonas.
Dar prieš rinkimus Utenos socialdemokratai,
krikščionys demokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“
ir socialliberalai skelbė apie savo draugystę. Šios
partijos kartu turės net 19 vietų taryboje.
Tėvynės sąjunga Utenos taryboje turėjo 8
mandatus, o šį kartą gavo perpus mažiau – 4 ir yra
pasmerkta likti opozicijoje.
Visaginą valdys liberalas
Labai įdomiai dėliosis Visagino valdančioji koalicija.
Su vicemere bendrapartiete Dalia Štraupaite
.
.
s
i
t
u
a
c
i
j
a
susikivirčijęs liberalcentristas meras Vytautas
Račkauskas varžovę sugebėjo išversti iš vicemero
posto, tačiau pats buvo priverstas pakeisti
partiją. Į šiuos rinkimus V.Račkauskas ėjo kaip
liberalsąjūdietis, jo partija rinkimuose iškovojo
5 mandatus. D.Štraupaitė pastebimai pranoko
merą – liberalcentristai laimėjo 8 mandatus. Ar
D.Štraupaitė laimės ir mero rinkimus, neišku. Kitas
12 vietų Visagino taryboje išsidalino šešios partijos,
gavusios nuo 1 iki 3 mandatų.
Tad Visaginą, matyt, ir toliau valdys liberalas, tik
neaišku kuris - D.Štraupaitė ar V.Račkauskas.
.
.
.
2
.
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
0
.
.
3
.
.
.
.
.
Didžiausia Zarasų partija vėl liks opozicijoje?
2007 - 2011 metų kadencijoje Zarasuose daugiausia mandatų 7 turėję socialdemokratai buvo opozicijoje. Valdančiąją daugumą
formavo konservatoriai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“, turėję po
3 - 4 mandatus. Per šiuos rinkimus neįvyko nieko naujo. LSDP
Zarasuose gavo 6 mandatus, Darbo partija – 4, konservatoriai
bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 3. Tiesa, senųjų trijų partnerių
valdančiajai koalicijai nepakanka, dar reikėtų šauktis į pagalba
arba 3 mandatus iškovojusius liberalsąjūdiečius arba 2 vietas
gavusius valstiečius - liaudininkus.
Priminsiu, jog Zarasuose, kaip ir Ignalinoje, šios kadencijos
taryboje bus 21 deputatas.
Rinkėjų medžioklės ypatumai
Kurčias. Įrašytas Zarasų socialdemokratų lyderio
Petro Papovo balsas rinkėjus balsuoti kvietė
telefonu. „Aš su juo ir ramiai kalbėjau, ir garsiai
rėkiau. Neatsakė… Matyt, jau labai kurčias“, – po
„pokalbio“ su P.Papovo balso įrašu pasakojo viena
rinkėja.
Žaidimas. Partijos „Tvarka ir teisingumas“
kandidatai į Anykščių rajono tarybą pagamino stalo
žaidimą – loto. Mėtai kauliukus ir langeliais keliauji
į mero postą. Kai užlipi ant „tvarkiečių“ lyderio
V.Galvono – eini kelis langelius į priekį, kai stojies ant
nepriklausomo kandidato Sergejaus Jovaišos – grįžti
atgal...
Karatistai. Zarasų socialdemokratai agitacijai
fotografavosi apsirengę karatistų kimono. Rinkėjai
turėtų suprasti, jog jei juos išrinks, tai konservatorius
Arnoldas Abramavičius bus suspardytas?
Botanika. Anykščių mero biologo Sigučio Obelevičiaus
konservatoriai rinkimams išleido knygelę. Joje ne tik
programinės nuostatos, kandidatų pristatymas, bet ir
augalų aprašymai.
Šokiai. Utenoje per politikų priešrinkiminius debatus
Tėvynės sąjungos lyderis Egidijus Puodžiukas
pareiškė, kad jei jo partija laimės, kaimuose vėl bus
rengiami šokiai. Uteniškiai juokavo, jog kaimų šokių
atgaivinimas dvelkia interesų konfliktu. E.Puodžiukas
pats gyvena kaime ir turi tris sūnus. „Konservatorius
ieško marčių“, – ironizavo E.Puodžiuko oponentai.
Idėjos. Dabartiniai rajono valdžiai oponuojantys
kandidatai į Anykščių rajono tarybą iškėlė dvi
kertines rajono žmonių gyvenimo gerinimo idėjas –
partijos „Tvarka ir teisingumas” kandidatas kalbėjo
apie kamieninių ląstelių tyrimo instituto kūrimą
Anykščiuose, o nepriklausomų kandidatų sąrašo
lyderis Rimas Jasiūnas – apie šilumos kainos
mažinimą. V.Galvono sąrašas gavo tris vietas,
R.Jasiūno – 0. Tad šiluma Anykščiuose nepigs, o
vietoj instituto geriausiu atveju bus laboratorija.
Grožis. Utenoje daugelis kandidatų į rajono tarybą
rinkėjus „ėmė grožiu“. Nė vienas apskrities miestas
nebuvo taip spalvingai išmargintas kelių kvadratinių
metrų dydžio rinkiminiais plakatais, šūkiais ir
transparantais.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Ignalina
Molėtai
Utena
Visaginas
Zarasai
TS-LKD 7 (6+2)
LSDP 6 (4)
DP 4 (2)
TT 3 (2)
LVLS 2 (3)
LCS 2 (5)
LVLS 12 (14)
LSDP 3 (4)
TT 2 (3)
LLS -2 (1)
DP -1 (1)
TS-LKD 1 (2)
TS-LKD 10 (9+3)
LSDP 5 (3)
LLS 4 (-)
DP 3 (2)
LVLS 3 (4)
LSDP 9 (6)
TS-LKD 4 (8)
NS 3 (3)
KP 3 (3)
DP 2 (2)
TT 2 (2)
LLS 1 (-)
LCS 1 (-)
LCS 8 (12)
LLS 5 (-)
LLP 3 (-)
TT 2 (5)
LSDP 2 (2)
DP 2 (-)
LLRA 2 (-)
LRA 1(1)
LSDP 6 (7)
DP 4 (4)
TS-LKD 3 (3+1)
TT 3 (4)
LLS 3 (-)
LVLS 2 (2)
.
.
w w w. a n y k s t a . l t
Ar esate nukentėjęs (-usi) nuo chuliganų?
(Balsavo 262 skaitytojai)
Taip. Vieną kartą.
2.9 %
Taip. Kelis
kartus.
21 %
Ne.
66.1 %
Kada gyvenote geriausiai?
(Balsavo 155 skaitytojai)
Paskutiniais
metais
7.7 %
2006-2008 m.
32.9 %
Tarybiniais metais
37.4 %
1990-1995 m.
4.5 %
2001-2005 m.
1996-2000
m.
9.7 %
7.7 %
Ar slidinėjate?
(Balsavo 165 skaitytojai)
Šią žiemą kelis kartus
slidinėjau.
18.5 %
Šią žiemą
neslidinėjau.
72.3 %
Slidinėju,
kai tik
randu
laiko.
9.2 %
Partijų gautų mandatų skaičius Utenos apskrities savivaldybių tarybose (skliaustuose mandatų skaičius po 2007 m.
rinkimų. Prie TS mandatų pridėti LKD mandatai)
Anykščiai
.
P.s. Ignalinoje ir Zarasuose 2011 m.
renkamas 21 deputatas, 2007 m. visose
6 apskrities savivaldybėse buvo renkama
po 25 tarybos narius.
TS-LKD – Tėvynės sąjunga – Lietuvos
krikščionys demokratai, LSDP – Lietuvos
socialdemokratų partija, DP - Darbo
partija, TT – „Tvarka ir teisingumas“,
LVLS – Lietuvos valstiečių liaudininkų
sąjunga, LCS – Liberalų ir centro
sąjunga, LLS – Lietuvos liberalų sąjūdis,
NS – Naujoji sąjunga, KP – Krikščionių
partija, LLP – Lietuvos liaudies partija,
LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija,
LRA – Lietuvos rusų aljansas.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 7 p s l . . .
.
.
.
š
v
i
e
t
i
m
a
s
.
.
.
2
0
.
.
1
.
1
.
.
.
.
.
0
.
.
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Utenos kolegijos spalvos
.
.
Įsikūręs turistų klubas
prisistatė linksmu renginiu
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 8 p s l . . .
.
Utenos kolegijos Verslo ir technologijų
fakulteto Turizmo ir viešbučių administravimo
studijų programos trečio kurso studentai įkūrė
Turistų klubą.
Juo siekia populiarinti šią įdomią specialybę, sudaryti
galimybę bendrauti su turizmo specialistais bei
organizuoti renginius studentams. Todėl pradedant šią
veiklą vasario 8 dieną buvo organizuotas renginysrinkimai ,,Mis ir Misteris turizmas 2011“. Iš viso dėl
Mis ir Misterio turizmas vardo pasiryžo varžytis 6
turizmo ir viešbučių administravimo studijų programos
studentai. Pretendentai turėjo prisistatyti, išspręsti
praktinę situaciją, nustatyti kokteilio sudėtį, sklandžiai
ir rišliai kalbėti, atsakyti į pateiktus klausimus.
Dalyviai vertinti pagal jų kūrybiškumą, linksmumą,
šmaikštumą, gebėjimą išsisukti iš bet
kokios situacijos bei dalykinių žinių
supratimą. Visus pretendentus į Mis ir
Misterio titulą vertino sudaryta komisija.
Jos pirmininku buvo Utenos kolegijos
direktoriaus pavaduotojas akademinei
veiklai Antanas Panavas, nariai - Verslo
ir technologijų fakulteto dekanė Regina
Bagdonavičienė, Verslo ir technologijų
fakulteto docentė Anastasija Vasiljeva,
Studentų atstovybės prezidentė Sonata
Surgautaitė bei renginį parėmę Utenos
turizmo informacinio centro direktorė Rasa
Jasinevičienė, Utenos rajono savivaldybės
Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė
Zita Mackevičienė, „Vero cafe“ tinklo
savininkė Oksana Kislenko, UAB ,,De
Practice‘‘ atstovas Darius Šinkūnas.Mis
ir Misteriu turizmas 2011 po visų balsų
skaičiavimo išrinkti antro kurso studentai
Jana Ščipun ir Martynas Trinkūnas.
Nugalėtojais pripažinti studentai įrodė, jog
geriausiai išmano turizmo sritį, yra geros
nuotaikos, turi puikų humoro jausmą bei
yra tikri kovotojai. Visus dalyvius palaikė
jų suburtos palaikymo komandos.
Pertraukėlėse tarp dalyvių rungčių pasirodė
Turistų klubo dalyviai, vaidindami
miniatiūras, koncertavo Utenos Saulės
gimnazijos merginos, vadovaujamos
mokytojos Vilijos Jonuškienės. Taip
pat vakaro metu žiūrovai išvydo
klubo ,,Impuls“ programą, klausėsi
muzikuojančios Eglės Kirilauskaitės.
Ką apie dalyvavimą
ir pergalę mano patys
nugalėtojai?
Visi pretendentai į Misterio ir Mis titulą.
Renginį vedė trečiakursiai Aušra ir Artūras.
Turistai gieda klubo himną.
Po renginio su komisija.
Janos Ščipun prisistatymas.
Martynas Trinkūnas
Iš pradžių dalyvauti konkurse visai
nesiruošiau. Grupės kuratorė lektorė Rasa
Jodienė užsiminė apie renginį ir pasiūlė
atstovauti grupei. Todėl šiek tiek pagalvojęs
sutikau, nes visada yra įdomu patirti kažką
naujo. Apie laimėjimą galvojau, nes visada
reikia tikėti tuo, ką darai, tačiau pasiseka
tik vienam. Prieš renginį šiek tiek ruošiausi,
nes mano prisistatymas buvo filmuotas.
Visa kita vyko ekspromtu.
Labai nustebino Turistų klubas, į kurį po
renginio iš karto ir įstojau. Čia galima
linksmai ir turiningai praleisti laiką,
nuveikti kažką gero. Šaunuoliai studentai,
sugalvoję tokį konkursą. Sėkmės visiems ir
svajonių išsipildymo.
Jana Ščipun
Konkurse dalyvavau labai netikėtai. Tik po
savaitės sužinojau, jog esu užregistruota.
Tokį pokštą man iškrėtė mano kuratorė.
Kai išgirdau apie mano dalyvavimą,
pagalvojau: ,,Gerai, dalyvausiu, čia gi
viskas gerai. Be to, mano pergale iš karto
tikėjo grupės draugai, kurie išsyk pasakė,
jog laimėsiu.“ Renginiui ruoštis labai
padėjo lektorė Rasa Jodienė, draugai,
o ypatingai už pagalbą dėkoju grupės
draugams Tomui Naruševičiui ir Jovitai
Jankūnaitei. Renginyje man labai patiko
mano varžovai. Visi buvome draugiški,
malonūs ir aš jiems ateityje linkiu sėkmės.
Iš tiesų, juk laimėjome mes visi.
.
.
š
v
i
e
t
i
m
a
s
.
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
3
.
Privataus darželio idėja Utenoje buvo
įvertinta kaip realiausia
Lietuvos kolegijų verslumo
konkurso PROFAS finaliniame
renginyje Utenos kolegijos
studenčių komanda TeDI laimėjo II
vietą, atsilikdama nuo nugalėtojos
vos keliais balais.
Rugsėjo mėnesį startavusiam verslo idėjų
konkursui buvo pateiktos 131 verslo idėjos.
Vasario 11 d. daugiau nei 120 dalyvių
susirinko išklausyti per tris etapus atrinktų
12 geriausiųjų Lietuvos kolegijų studentų
idėjų, tarp kurių buvo ir uteniškių komandos
TeDI privataus darželio idėja.
Verslumo konkurso PROFAS finalinį renginį
iškilmingai atidarė Lietuvos Respublikos
Vyriausybės teisingumo ministras Remigijus
Šimašius. Renginį vedė šio projekto vadovė,
VšĮ PROFAT direktorė Lina Sodžiutė.
Finalinių verslo idėjų perspektyvumą,
atitiktį Lietuvos vartotojų poreikiams vertino
žurnalo ,,Verslo klasė” redaktorius Aurelijus
Katkevičius, UAB „Baltic News Service“
direktorius Artūras Račas ir kiti komisijos
nariai.
Komandos „TeDI“ merginų BA-09
grupės studenčių Ingos Vainiūtės, Tomos
Kurpytės, Dovilės Jauniškytės bei joms
talkinusios Jurgitos Elmonaitės projektą
komisija įvertino kaip realiausią planą.
Komisija pažymėjo, kad studentės
išanalizavo ekonominius rodiklius,
konkurencinę aplinką bei demografinę
situaciją, apskaičiavo atsiperkamumą bei
atliko gyventojų apklausą ir šiuos duomenis
pateikė diagramose, filmuotoje medžiagoje.
Visapusiškas požiūris, labai tinkamai
parinkta vieta vaikų darželiui – šiuo metu
tuščios patalpos šalia Dauniškio ežero,
vertintojų teigimu, atskleidė, kad merginos
turi verslininkių gyslelę. „Tai pats geriausias,
labiausiai pagrįstas ir šviesiausias iš visų
mano skaitytų planų,“ - apibendrindamas
komandos darbą, teigė komisijos narys
verslo plėtros konsultantas Remigijus
Gineitis.
Komandos koordinatorės docentės Nijolės
Pakalnienės nuomone, toks rezultatas
buvo pasiektas daug ir atsakingai dirbant.
Studentės tikisi, kad visa ši patirtis
bus naudinga ir būsimoje profesinėje
veikloje ar kuriant savo verslą, o Toma
Kurpytė prisipažino jau turinti ir
keletą verslo idėjų.
„Komanda turėjo bendrą tikslą, įsiklausė į
visus patarimus ir tikėjo tuo, ką daro“, - sakė
dėstytoja.
Pačios merginos labai džiaugiasi savo
sėkme. Kaip prisimena Dovilė Jauniškytė,
idėjos gimimo istorija paprasta: „Kai
dėstytoja pasiūlė dalyvauti konkurse, šis
pasiūlymas labai sudomino ir nutarėme su
draugėmis sugalvoti tokį verslą, kuris būtų
naudingas mūsų miestui ir mums. Verslo
idėja gimė sėdint prie Dauniškio ežero, ten
buvo daug vaikų, todėl pagalvojome, kaip
būtų šaunu įkurti privatų vaikų darželį su
specialia ugdymo programa“.
Kitos komandos narės Ingos Vainiūtės
manymu, bet kokia patirtis yra naudinga, o
šis konkursas suteikė daug žinių apie verslo
plano rašymą, kurios bus naudingos kitais
metais jį rengiant kolegijoje. „Buvome
„Profo“ seminare, kuriame vyko mokymai,
kaip paruošti gerą pristatymą, o tai irgi labai
naudinga mokantis. Taip pat išmokome
drąsiai kalbėti prieš auditoriją, apsiginti savo
darbą bei priimti komisijos kritiką“, – sakė
mergina.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
kalendorius
Visą vasario mėnesį
Utenos kolegijos
komanda lankėsi
šalies bendrojo
lavinimo mokyklose
ir gimnazijose. Apie
kolegines studijas
pasakojo direktoriaus
pavaduotojas
akademinei veiklai
Antanas Panavas,
Karjeros centro
vadovė Danutė
Aželytė bei studentai.
Vasario 8 d. Utenos kolegijoje vyko vadybos
krypties studentų bei dėstytojų susitikimas su
Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos
atstovais.
Vasario 10 d. Utenos kolegijoje lankėsi Mykolo
Romerio universiteto atstovai. Svečiai susitiko su
kolegijos administracija, studentais ir absolventais
bei pristatė tęstinių studijų galimybes kolegijos
studentams ir absolventams. Smagią nuotaiką
visiems dovanojo Mykolo Romerio šokių
ansamblio pasirodymas.
Vasario 17 d. Utenos Europos informacijos centras
- EUROPE DIRECT Utenos kolegijoje organizavo
seminarą „Aplinkosaugos politika ir vartojimas“.
Juo siekė supažindinti studentus ir visuomenę apie
ES aplinkos politiką, suteikti daugiau žinių apie
ekosistemas, tausojantį požiūrį į aplinką, efektyvų
vartojimą, atsakomybės jausmą bei pasidalinti
praktiniais vartojimo įgūdžiais.
Vasario 19 d. Utenos kolegijos Sveikatos
priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto
Odontologinės priežiūros specialistų rengimo centre
vyko seminaras ,,Saugok savo ir kitų sveikatą”,
skirtas šv. Apolonijos dienai – Odontologų dienai.
Jo metu kalbėta apie
burnos sveikatą ir
ligų profilaktiką,
pirmąją medicinos
pagalbą, pristatytos
šiuolaikiškos
burnos priežiūros
priemonės ir
pirmosios medicinos
pagalbos naujovės.
Vaikučiai susitiko
su DANTUKU
FAINUOLIU.
Sveikatos priežiūros
ir socialinės rūpybos
fakultete iškilmingai
įteikti diplomai
Vasario 18 dieną Utenos kolegijos Sveikatos
priežiūros ir socialinės rūpybos fakultete vyko
diplomų teikimo šventė. Trejų su puse metų studijas
baigė socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai
bei bendrosios praktikos slaugytojai. Iš viso diplomus
gavo 48 absolventai.
Parengė ryšių su visuomene atstovės Ramutė Kavoliūnienė ir Vaida Steponėnienė
Utenos kolegija: Maironio g. 7, LT-28142 Utena; tel./faksas (8-389) 5 16 62; www.utenos-kolegija.lt
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 9 p s l . . .
2
.
.
.
.
.
š
v
i
e
t
i
m
a
s
.
.
.
2
0
.
.
1
.
1
.
.
.
.
.
0
.
.
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Alantos akiračiai
Mokymasis. Studijos. Karjera 2011
Vasario 3 - 5 dienomis Lietuvos parodų ir
kongresų centre „Litexpo“ jau devintąjį
kartą vyko viena didžiausių Baltijos šalyse
tarptautinė žinių paroda – „Mokymasis.
Studijos. Karjera 2011“.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 0 p s l . . .
.
Iš viso buvo pristatyta 18 įdomių
profesijų: transportas, tarptautiniai
pervežimai, automobilių diagnostika,
remontas, viešbučių, restoranų ūkis,
suvirinimas, santechnika, ekologinis
ūkis, alternatyvioji energetika,
ortopedo - protezuotojo specialybė,
floristika, statyba, fotografija, kirpimas,
kosmetologija, visažistų, masažuotojų
specialybės.
Parodoje VšĮ Alantos technologijos
ir verslo mokykla atstovavo šalies
profesinėms mokykloms, kurios vykdo
programas, susijusias su ekologiniu
žemės ūkiu bei alternatyviąja energetika.
Stende buvo demonstruojama: biodujų
jėgainės maketas, saulės baterija, vėjo
jėgainės modelis, vandenilio gavybos
ir panaudojimo maketas. Mokiniai,
padedami mokytojų, parodos lankytojams
pasakojo apie alternatyvios energetikos
privalumus ir aktualumą šių laikų
kontekste. Lankytojus prie stendo traukė
ekologinės bitininkystės produktai:
medus, bičių duonelė, žiedadulkės.
Dalyvavimas žinių parodoje – įdomi
patirtis mokiniams, akiračio plėtimas
mokytojams, mokykloje vykdomų
programų pristatymas visuomenei.
> Parodoje „Mokymasis. Studijos.
Karjera 2011“ Alantos stendą
„Alternatyvioji energetika” apklankė
premjeras Andrius Kubilius ir švietimo
ministras Gintaras Steponavičius.
Dalijamasi patirtimi
VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos
direktorius Vladas Pusvaškis ir projektų
vadovė Alma Selim 2011 m. vasario 10
dieną dalyvavo Centrinės projektų valdymo
agentūros (CPVA) organizuotame renginyje
„Patirties akademija“, kuris vyko Panevėžyje.
Renginio tikslas – projektų vykdytojams iš Panevėžio
ir Utenos regionų paskleisti gerąją projektų vykdymo
patirtį, įsigilinti į pasitaikančius trūkumus ir
sunkumus.
Direktorius V.Pusvaškis skaitė pranešimą apie
projekto „Žemės ūkio sektorinio praktinio centro
kūrimas VšĮ Alantos technologijos ir verslo
mokykloje“ eigą. Mokykla, vykdydama projektą, yra
viena iš tų, kuri, CPVA nuomone, yra pasiekusi gerų
rezultatų. Nors projekto vykdymo pabaiga - 2012 m.,
bet jau įvykdyta pirkimų už 47,3 % ir įsisavinta 27
% lėšų. Todėl teko patirtimi dalintis su kitų rajonų
projektų vykdytojais.
Beje, antrasis pranešimas buvo Anykščių rajono
Debeikių kaimo bendruomenės.
Po pranešimų vyko diskusijos, darbas grupėse
aktualiais projektų vykdymo klausimais.
> Mokyklos direktorius Vladas
Pusvaškis pristato projekto eigą.
VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Technikumo g. 2, Naujasodžio k., Alantos pšt., LT-33315 Molėtų rajonas
Tel (8~383) 58337, faksas (8~383) 53700, El. paštas [email protected] Interneto svetainė: www.alantostvm.lt
.
.
l
a
i
š
k
a
i
.
.
.
.
.
2
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
.
3
.
.
.
.
.
Kieno čia darbas...?
Po mano straipsnio „Kokie budeliai darbavosi...“
(„Aukštaitiškas formatas“, 2010 Nr. 10),
išspausdinimo man skambino žmonės ir gąsdino
teismu bei kad turėsiu atlyginti moralinę žalą,
tvirtindami, kad ne kaimynai nukankino Stasį
Piščiką, o stribai.
Tai ne naujas, kaip dabar vadinamų „kovotojų už
laisvę“, braižas suversti kaltę kitiems. Kam gąsdinti,
nes ir dabar yra gyvi liudininkai, menantys Šovenių,
Antanavos ir Pilypų kaimų tragedijas pokaryje.
Iš Jono Digrio, nusižudžiusio 2010 m., knygos
„Dievai jų nepasigailėjo“. „Šešiolika žuvusiųjų!
Trylika vaitojančių sužeistųjų! Ar galima padaryti
didesnę niekšybę?!
Bėga moteris paklaikusiomis akimis ir baltu
bekrauju veidu. Kur ji bėga? Aplinkui naktis. Aplinkui
– zvimbiančios kulkos, danguje – raketos... Kur ji
skuba?
- Neklaužados, mano mylimiausieji, - šnabžda ji.
- Ar nesakiau, kad bėgtumėte namo? Mieliausieji,
ar nekalbėjau?
Jos trys vaikai buvo Šimonių salėje, kur ką tik
nugriaudėjo sprogimas.
- Ar nematėte namiškių? – puldinėdama nuo vieno
prie kito klausinėja Nastė Ralickienė.
Čia daug moterų. Čia visos to paties klausinėja.
- Mano Vasilijaus dar nerandame, - sako palūžusiu
balsu tėvas.
- Jūsų Vasilijus ten, koridoriuje. Dorondovas krūpteli:
-„Koridoriuje“, paklausia. „Ko dabar koridoriuje?“
Tarp sprogimo nublokštų į koridorių gulėjo ir
šešiolikmetis Dorondovo sūnus.
Jie šoko. Jie dainavo. Jie džiaugėsi. Džiaugėsi
jaunyste ir gyvenimu. Jie taip ir mirė skaistūs,
taurūs ir gražūs. Mirė nepaleisdami vienas kito
rankų.
Valė Raisytė. Dvidešimtmetė valsčiaus vartotojų
kooperatyvo sąskaitininkė. Julius Žekonis. Dvidešimt
ketverių metų vaikinas. Emilija Malinauskienė.
Moteris, kuri ruošėsi tapti motina. Nina Gavrilenka.
Smolenskietė. Atvažiavo pasisvečiuoti pas seserį.
Abi nuėjo į paskaitą, pasiliko šokiuose. Sprogusi
mina Ninai perkirto venas, bet kantri mergaitė,
palikdama kraujo takelį, dar parbėgo į namus,
kambaryje parpuolė ir nebepakilo.
Miną iš girios atnešė banditai Juozas Lapienis,
Vytautas Lapienis, Albinas Pajarskas ir gaujos
vadas Antanas Starkus.
Starkus rūkė suktinę. Smilkstančią suktinę pririšo
prie padegamojo šniūro. Juozas Lapienis pasūpavo
miną ir sviedė į šokančiųjų ratą.
- Ilgai prisimins Starkaus ranką! – grūmojo gaujos
vadas. – Nepamirškite: keturiasdešimt devintieji.
Gegužės pirmosios išvakarės“.
„Tarybų Lietuva“ 1991 m. kovo 15 d. Nr. 22(2265)
rašė: „kas tie piktadariai, kurie atėmė gyvybę
keliolikai jaunuolių ir beveik kita tiek suluošino“.
„Šarūno“ brigados vadas Stasys Gimbutis, pakeitęs Antaną
Starkų, kai šis jau vadovavo „Algimanto“ apygardos štabo
likučiams, patekęs į valstybės saugumo (LTSR) vyrų rankas,
1949 m. lapkričio 9 d. Kaune davė tardytojui tokius parodymus:
„Klausimas. „Kas iš bandos dalyvių 1949 m. gegužės 1 d.
susprogdino Šimonių miestelyje klubą? Atsakymas. „1949 m.
gegužės 1 d. Šimonių miestelio klubo susprogdinimą organizavo
„Montė“. Su juo kartu buvo „Jokeris“, „Bebras“ ir „Uosis“.
„Montė“ pritaikė sprogdinti minosvaidžio sviedinį, kurį per klubo
langą įmetė „Jokeris“.
„Montė“ skaitytojui jau pažįstamas. Tai – Antanas Starkus.
„Bebras“ – Albino Pajarsko , kurio palaikai palaidoti „broliškame
kape“ Adomynėje, slapyvardis. Kiti du – Vytautas Lapienis ir
Juozas Lapienis. Pirmais vadinosi „Uosiu“, antrasis – „Jokeriu“.
Tai, kad susprogdino „Montė“ su savo sėbrais, patvirtino ir
„Šarūno“ brigados „Žalgirio“ grandies vado pavaduotojas Jurgis
Trečiokas, tardomas 1949 m. lapkričio 4 d. Kaune.
Antanas Drilinga, matęs kaip į Šimonių kapines buvo lydima
virtinė baltų pušinių, nedažytų karstų, knygoje „Žmonės prie
vieškelio“, rašo: „Raudojo motinos kruvinom ašarom ir rovėsi
plaukus, netekusios mylimų vaikų, raudojo visi, kas ėjo paskui
karstus, prakeikdami tuos, kurie pakėlė ranką prieš gyvenimą,
prieš žmogų, prieš jaunystę, ir niekas nežinojo, kokiu vardu galima
pavadinti juos, padariusius nusikaltimą“.
Neįtikėtina, kad Antano Starkaus būtų nepasiekę laidotuvių
atgarsiai. Bet jie ir toliau nesitvėrė savo kailyje ir bunkeryje
rengėsi įvykdyti dar vieną žiaurų teroro aktą. Štai ką papasakojo
tardytojui tas pats Stasys Gimbutas: „1949 m. lapkričio 7
d. šventėms buvo numatyta susprogdinti Svėdasų paštą.
Sprogmenis paruošė apygardos vadas „Montė“. Jis turėjo
keturias minas, kurias pritaikė sprogdinti. Operacija turėjo įvykti
vadovaujant „Montei“ ir „Bebrui“.
Svėdasų pašto pastate dirbo ne tik tarnautojai, bet ir šiaip žmonės
gyveno. Kiek nekaltų aukų būtų nusinešusi mirtis, neaišku, jeigu
ant akmeninio paminklo Adomynės kapinėse nebūtų datos – 1949
m. lapkričio 1 – ąją...“
Algirdas JANYŠIUS, Anykščių raj., Svirnai II
P ratęsk i te m ū s ų m in tis
Redakcijos žmonėms labai svarbi jūsų nuomonė, laukiame
skaitytojų komentarų ir pastabų. Rašykite, pratęskite mūsų
mintis, pasidalinkite savosiomis.
Įdomiausius laiškus spausdinsime, o jų autoriams dovanosime
pakvietimus į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą.
Laukiame jūsų laiškų adresu
[email protected].
Šį mėnesį Algirdui Janyšiui dovanojame 2 pakvietimus kovo
11 d. 17 val. į Panevėžio J.Miltinio dramos teatro premjerą Hermano Grekovo „Hananą“, režisuotą Rolando Atkočiūno.
Pakvietimus premjeros dieną prašome atsiimti Panevėžio
J.Miltinio teatro kasoje.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Reitingas
Apskrityje daugėja ūkių
Utenos apskrities rajonuose pernai
užregistruota 419 naujų ūkininkų,
išregistruota ūkių – 292.
Iš viso šių metų sausio 1 dieną
apskrityje buvo registruota 8 tūkst.730
ūkių, kurių bendras valdomas žemės
ūkio naudmenų plotas sudarė 78
tūkst.582 ha.
Registruota ūkininkų ūkių 2011-01-01 (vnt)
Zarasų r.
1829
Ignalinos r. Visagino r.
1
1300
Utenos r.
3540
Anykščių r.
2542
Molėtų r.
3058
Bendras žemės ūkio naudmenų plotas (ha)
Zarasų r.
16820
Ignalinos r.
13450
Visagino r.
3
Utenos r.
29759
Anykščių r.
30585
Molėtų r.
17724
Didžiausias ūkis (ha)
Ignalinos r.
500
Zarasų r.
500
Visagino r.
3
Molėtų r.
100
Utenos r.
318
Anykščių r.
500
Įregistruota ūkininkų 2010 metais (vnt)
Ignalinos r.
76
Visagino r.
0
Zarasų r.
77
Molėtų r.
123
Utenos r.
160
Anykščių r.
143
Išregistruota ūkininkų 2010 metais (vnt)
Zarasų r.
111
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 1 p s l . . .
.
Ignalinos r. Visagino r.
0
25
Molėtų r.
96
Utenos r.
70
Anykščių r.
60
2
.
.
A
u
k
š
t
a
i
t
i
j
o
s
.
0
1
1
.
.
d
.
.
i
.
d
0
3
.
ž
i
ū
.
.
n
a
i
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Juodasis baronas Vrangelis gimė
Zarasų krašte
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 2 p s l . . .
.
Piotras Vrangelis buvo vienas gabiausių
rusų generolų. Apie jį bolševikai kalbėjo su
neapykanta, o jo kolega iš Baltosios armijos,
generolas A.Denikinas – su pavydu. Šiandien
jis vadinamas „rusų Šarliu de Goliu”. O
jo gimtinė buvo Mukulių dvaras netoli
Novoaleksandrovsko.
Karvedžio sąsajos su Lietuva
Nedaugelis, galbūt išskyrus zarasiškius, žino, jog vienas iš
baltųjų judėjimo vadų Piotras Vrangelis yra gimęs Mukulių
dvare netoli Zarasų.
2008 m. rugpjūčio 11 d. ant dvaro gyvenamojo namo buvo
atidengta marmurinė atminimo lenta, kurioje įrašyta: „Mes
prisimename, mes didžiuojamės“ ir tekstas, kad čia 1878 m.
rugpjūčio 15 d. gimė baronas generolas Piotras Nikolajevičius
Vrangelis. Šio įamžinimo iniciatoriai - Zarasų krašte mėgstantis
poilsiauti peterburgietis Aleksandras Bogdanovas, Rusijos
pilietinio karo istorijos žinovas, ir Lietuvos rusų bajorų
bendruomenės pirmininkas Olegas Zavadskis. Pastarasis
taip pat puoselėja sumanymą surinkus lėšų iš įvairiose
šalyse gyvenančių rusų emigrantų atstatyti Mukulių kapinėse
stovėjusią koplytėlę ir ją skirti P. Vrangelio bei kitų baltųjų
judėjimo asmenybių atminimui.
Mukulių dvaras yra prie didelio Avilių ežero. XVIII a. įkurtą
dvarą 1872 m. įsigijo Rusijos karinis veikėjas, senatorius,
istorikas, generolas Pavelas Bobrovskis. Jis čia iš Peterburgo
> Piotras Vrangelis turėjo pravardę
“Juodasis baronas“, kurią gavo dėl
savo tradicinės kasdienės aprangos
– juodos čerkesės.
atvykdavo vasaroti. Karvedžio tėvai: baronas
Nikolajus Vrangelis (1847-1923) - mokslininkaskritikas, rašytojas ir garsus antikvarinių daiktų
kolekcininkas, motina - Marija Dementjeva Maikova (1856-1944) gyvenę Rostove prie Dono,
palaikė artimus ryšius su P.Bobrovskiu. Manoma,
kad jie Mukulių dvare praleido ištisus metus, ir
čia jiems gimė vyriausias iš trijų sūnų – Piotras,
kuris buvo pakrikštytas Vilniuje. Vėliau dvarą
apie 1923 m. iš valstybės pirko gydytojas Juozas
Buzelis (1888 – 1967), atkurtos Nepriklausomos
Lietuvos pirmojo – Steigiamojo – Seimo narys.
Sovietmečiu dvaras buvo nacionalizuotas, jame
veikė mokykla, vėliau - poilsio bazė.
Vrangelių šeimai priklausė ir dar vienas dvaras
Lietuvoje. Broniaus Kviklio enciklopedijoje
„Mūsų Lietuva“ nurodoma, kad prie Nemuno,
ten kur dabar telkšo Kauno marios, buvo
Senųjų Dvareliškių dvaras, kurį prieš Pirmąjį
pasaulinį karą įsigijo baronas P.Vrangelis. Tačiau
apsigyventi jame šeimai taip ir neteko. O kai
šiame kare Rytų Prūsijos fronte P.Vrangelis
vadovavo savo eskadronui, jo žmona Olga
Ivanenko, norėdama būti arčiau vyro, atvyko į
Vilnių ir dirbo ligoninėje gailestingąja sesele.
Giminė garsėjo kariais
Vrangeliai (Wrangel) - grafų, baronų, dvarininkų
giminė, kilusi iš baltvokiečių. Ji žinoma nuo XIII
amžiaus, kuomet buvo paminėtas vienas riteris,
kuris kovojo Livonijos ordino gretose. Vėliau jo
palikuonys tarnavo Švedijos karaliui. Žinoma,
kad nuo neatmenamų laikų Vrangeliai garsėjo
kaip kariai. Daugelis jų yra pasižymėję savo laikų
įvairiuose mūšiuose. Nuo XVIII a. pab. prasideda
baronų Vrangelių istorija Rusijos imperijoje.
Plačiausiai visuomenėje žinomas yra Ferdinandas
Vrangelis, mokslininkas ir keliautojas, kurio vardu
buvo pavadinti Arkties vandenyno sala, uostas,
vulkanas ir net Indijos gentis.
> Generolas su
žmona.
> Piotras Vrangelis
emigracijoje. Serbija 1924 m.
Busimasis “Juodasis baronas” Piotras
Vrangelis vaikystę praleido Rostove prie
Dono tarp kazokų. Jau tuomet jis išsiskyrė
neįprasta drąsa, išradingumu ir vikrumu.
Piotro tėvas visada pasiimdavo vaikus į
medžioklę. Savo atsiminimuose P.Vrangelio tėvas
pažymėjo:„Šaudyti į skrendantį taikinį aš dėl per
didelio įsikarščiavimo niekada gerai ir neišmokau,
o berniukai, jų pasidižiavimui ir mano konfūzui,
.
.
A
u
k
š
t
a
i
t
i
j
o
s
2
.
0
.
1
.
1
d
.
i
.
.
d
0
ž
3
i
.
n
.
a
i
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Dalyvaudamas Pirmajame pasauliniame kare pasižymėjo
Rytprūsiuose ir Galicijoje ir 1917 m. gavo generolo-majoro
laipsnį.
> Vrangelių giminės herbas; Giminės
devizas skelbia: „Frangas, non flectes“
(„Lūšiu, bet nesulinksiu“)
greitai man nušluostė nosį, ypač Piotras“
P. Vrangelio tėvas buvo žymus verslininkas ir
savo vyriausiąjį sūnų laikė savo veiklos tęsėju.
Tėvas vaidino svarbų vaidmenį Sibiro aukso
kasyklų veikloje, jis tikėjosi, kad Piotras taps
inžinieriumi ir galės daryti gerą karjerą. Tai ir
lėmė Piotro sprendimą mokytis Sankt Peterburgo
kalnakasybos institute. Baronas buvo lojalus
monarchistas, jam buvo svetimi besimokančio
jaunimo susiėjimai, mitingai, demonstracijos.
Užtat mielai dalyvaudavo aukštuomenės
baliuose, kuriuose išsiskirdavo savo ūgiu ir puikiu
mokėjimu šokti. Jaunystėje baronas pasižymėjo
netikėtu ir neapgalvotu elgesiu, pavyzdžiui, išmetė
žmogų pro langą už tai, kad šis nepagarbiai
atsiliepė apie jo motiną (deja (o gal laimei), tik
iš pirmo aukšto). 1901 m. P. Vrangelis dėl savo
puikių sugebėjimų ir darbštumo institutą baigė
aukso medaliu.
Prieš užsiimant veikla baronas pagal tuometinę
tradiciją turėjo atlikti karinę tarnybą. Buvo
paskirtas į leibgvardijos raitelių pulką. Dalyvavo
Rusijos- Japonijos kare.
.
ū
Įkūnijo paskutinę baltųjų viltį
1918 m. įsijungęs į baltųjų judėjimą, P. Vrangelis gavo
generolo - leitenanto laipsnį. Nuo 1919 m. jis buvo vienas iš
Pietų Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadų. Generolas P.Vrangelis
buvo prieš kavalerijos išdėstymą visame fronte, jis siekdavo
surinkti kavaleriją į kumštį ir mesti ją į prasiveržimą. Būtent
tokios atakos lėmė P.Vrangelio baltagvardiečių sėkmę šiaurės
Kaukaze. Baronas nesutarė su vyriausiuoju vadu Antonu
Denikinu dėl karinių užduočių pirmaeiliškumo. Galiausiai
1920 kovo mėn.perėmė Pietų Rusijos ginkluotųjų pajėgų
vadovavimą iš atsistatydinusio generolo A.Denikino. Baronas
buvo mėgiamas karininkų: „Vrangelis buvo mūsų mylimiausias
vadas. Jis įkūnijo mūsų paskutinę pergalės viltį šiame kare.
Mes tikėjome ir mylėjome jį, mūsų baltąjį riterį”(artilerijos
kapitonas Proninas). Generolas - leitenantas armiją pervadino
į „Rusų armiją“, per trumpą laiką negausioje (apie 80 tūkst.) ir
demoralizuotoje armijoje atstatė tvarką ir visą 1920 m. vasarą
sėkmingai kariavo su raudonąja armija.
1920 m. Kryme nesėkmingai bandė sukurti valstybę, tačiau dėl
sunkios ekonominės padėties ir vietinių žmonių nepalaikymo
„Pietų Rusijos vyriausybė“ išsilaikė 8 mėnesius. Kai Lenkija
pasirašė taikos sutartį su Sovietų Rusija, bolševikai sutelkė
kariuomenę prieš Vrangelį. Baltagvardiečiai buvo priversti
trauktis. 1920 metų lapkričio mėn. P.Vrangelis sumaniai
organizavo evakuaciją: per tris dienas kariuomenė, karininkų
šeimos ir dalis civilių gyventojų (apie 150 tūkstančių žmonių)
susėdo į 126 laivus ir persikėlė į Konstantinopolį.
Žmonos meilė virto legenda
1907 m. P. Vrangelis vedė rūmų panelę,
imperatoriaus rūmų kamerherio (rūmininko
titulas) dukrą. Freilina Olga Ivanenko jam
pagimdė keturis vaikus: Eleną (1909 m.),
Piotrą (1911 m.) Nataliją (1914 m.) ir Aleksejų
(1922 m.). Baronas sunkiai pratinosi prie
šeimyninio gyvenimo, atsitraukdamas nuo
įprastų pasilinksminimų gvardijos aplinkoje.
Tačiau žmonos Olgos, kantrios ir taktiškos moters
dėka, gyvenimas pasisuko tvirta vaga. Pasak
legendos, būtent baronienė išgelbėjo savo vyrą
nuo bolševikų sušaudymo 1918 m. Kai atėjo
Vrangelio eilė, ji išreiškė norą mirti kartu su
juo. Pasakojama, kad ji priėjusi prie matrosų, ir
pasakė, kad po tiek metų, pragyventų drauge,
ji nori dalintis likimu su vyru - šiuo atveju mirti
drauge. Bolševikai paliko baroną gyvą.
Karinė veikla buvo pašaukimas
Gvardiečių draugijoje P. Vrangelis iškart pajuto
esąs savo aplinkoje ir greitai apsisprendė likti
karinėje tarnyboje ir siekti karininko laipsnio.
1910 m. baigė generalinio štabo akademiją. Jau
1912 m. baronui buvo suteikta didžiausia garbė –
vadovauti Jo Didenybės imperatoriaus Nikolajaus
II eskadronui. Pagrindiniai gvardijos karininkų
įsakymai: “Гвардия на страже монархии”
(„Gvardija sergi monarchiją“), Армия вне
политики,За Веру, Царя и Отечество
(“Armija be (anapus) politikos“,“Už tikėjimą,
carą ir tėvynę”) - tapo būsimojo Baltosios
armijos vado pasaulėžiūra. Barono gvardijos
kolega taip atsiliepė apie jį: „Jis instinktyviai
pajautė, kad kova - jo stichija, o karinė veikla - jo
pašaukimas”.
Foto J. Nemanis, 2002
Mirė nuo bolševikų nuodų
1921 - 1927 m. P.Vrangelis liko armijos vyriausiuoju vadu,
gyveno Serbijoje. Emigracijoje parašė atsiminimus apie pilietinį
karą Pietų Rusijoje: „Aš negaliu pailsėti dėl įkyrių minčių, be
perstojo regiu Krymo, mūšių, evakuacijos vaizdus. Smegenys
prieš mano valią karštligiškai dirba: numato, apskaičiuoja,
rengia dispozicijas. Aš neįstengiu pasipriešinti. Karo vaizdai
visą laiką man priešais akis ir aš visą laiką rašau įsakymus,
įsakymus, įsakymus”. Jis atstovavo Rusijos emigracijos
dešinįjį sparną, buvo „Rusijos bendrosios kariuomenės
sąjungos”, kurios tikslas buvo išsaugoti karininkų kadrus
ateities kovoms, kūrėjas. P.Vrangelis mirė 1928 m. balandžio
22 d. Briuselyje būdamas 49-erių metų amžiaus. Pasak
artimųjų, buvo nunuodytas bolševikų agento: staiga susirgo
aštria tuberkuliozės forma. Manoma, kad buvo apnuodytas
dirbtinėmis nuodingomis bakterijomis, sukurtomis NKVD spec.
laboratorijose. Pasak barono motinos M.Vrangel, tai buvo 38
siaubingų kančių paros. Baronas buvo laidojamas du kartus:
pirmą – Briuselyje, antrą – po pusmečio Belgrade, rusų Švč.
Trejybės cerkvėje. 1958 m. buvo išspausdinti jo atsiminimai
„Always with Honour“. Rusijai išsivadavus iš sovietizmo, imta
iš naujo pažvelgti į lemtingus P.Vrangelio žingsnius Rusijos
istorijai.
-AF
> Dabartinis Mukulių
dvaro rūmų vaizdas.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 p s l . . .
.
.
.
p
a
t
i
r
t
y
s
.
.
.
.
.
.
2
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Archyvų tamsoje nepasiklydęs
istorikas
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 4 p s l . . .
.
> Istorikas, paklaustas apie autoritetus,
sakė: „Sunku įvardinti autoritetus, nes
bijau ką nors pamiršti. Mano tėvai – man
autoritetai. Vilniaus universiteto dėstytojai:
prof. dr. Alfredas Bumblauskas, prof. hab.
dr. Zenonas Norkus, taip pat garsus
istorikas hab.dr. Edvardas Gudavičius – tai
vos keli žmonės, kuriuos drąsiai vadinčiau
autoritetais...“.
„Istoriką žmonės dažnai įsivaizduoja kaip
atsiskyrėlį. Knygos, popieriai, dulkėti
rankraščiai, archyvų tamsa ir šaltis, pelės,
po stalu graužiančios nukritusį dokumentą.
Tačiau tai netiesa. Gyvenu tokį pat gyvenimą
kaip ir visi žmonės. Juk būdamas užsidaręs
dramblio kaulo bokšte nebūtum geras
mokslininkas. Reikia ne tik skaityti ar kalbėti
apie gyvenimą, bet ir jį gyventi“, – kalbėjo
Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto
docentas dr. Aurimas Švedas.
Tačiau jis ir neprimena pikto dėstytojo
griežtu žvilgsniu, greičiau – studentą:
nerūpestingai ant kaklo užvyniotas šalikas,
atlapota striukė... Jaukioje kavinėje Vilniaus
senamiestyje gerdami arbatą ir ragaudami
anyžinius sausainius su 36 metų iš Dusetų
(Zarasų raj.) kilusiu mokslininku kalbėjomės
ir rimtai, ir nelabai – apie istoriją, vaikystę,
laiko mašiną ir studentus.
. . . Daiva Goštautaitė >
> 1976 m. Dusetos. Dvejų metukų Aurimas
su tėveliais Virginija ir Juozu Švedais.
„Savo miestelio, kuriame užaugau, tėvų
ir mokytojų dėka, žmonių, buvusių šalia
manęs, dėka pasirinkau tokį kelią, kuriuo
eidamas tikrai džiaugiuosi. Nežinau,
ko norėsiu po 20 metų, bet dabar esu
laimingas“, – kalbėjo Aurimas Švedas.
Apie istoriją ir Calvin Klein‘ą
„Prancūzų „Analų“ mokyklos kūrėjai sako, jog
istorija – tai dėmesys žmogui, gyvenusiam ir
kažkada labai seniai, ir visai čia pat. Istorija
– tai mokslas apie žmogų laike. O jeigu tu
domiesi žmogumi, tai nesvarbių temų kaip ir
nėra. Įdomu ir kaip jis rengėsi, ir kaip galvojo,
su kuo bendravo ir ką valgė, ką skaitė ir
kaip pramogavo...“, – paprašytas paprastai
paaiškinti, kas įeina į istorijos apibrėžimą,
kalbėjo A.Švedas.
Mokslininkas tyrinėja XX – XXI a. istoriją. „XXI
amžius man, kaip istorikui, yra didžiausia laimė.
Juk aš turiu galimybę stebėti, kaip iš naujo
kuriasi valstybė. Dvidešimt nepriklausomybės
metų įvardinčiau kaip Lietuvos aukso amžių.
Ir nepaisant visų krizių, nesėkmių – tai yra
laikas, kai mes galime nuspręsti, kur mes
būsim ir kaip gyvensim“ – apie savo tyrinėjamą
laikotarpį pasakojo pašnekovas. Pasak jo,
natūralu, jog kartos dažnai nesupranta vienos
kitų: „Aš ne visada suprantu savo tėvus, nes
jie gyveno kitokiame laike, turi kitokią patirtį.
Ir ką jau kalbėti apie senelius, gimusius XX
amžiaus pradžioje. Sovietmetis, atrodo, ką tik
baigėsi, o dabartiniai vaikai negali suprasti,
kaip parduotuvėse galėjo nebūti bananų. Vienas
garsus politikas, visai neseniai bendraudamas
su žurnalistais, atviravo, kad atėjęs į Kristijono
Vildžiūno filmo „Kai apkabinsiu tave“ premjerą,
savo dukrai turėjo paaiškinti, ką reiškia
santrumpa CK. Atrodytų, visi žinome, jog tai
reiškia Centro Komitetą, o jaunajai kartą tai jau
asocijuojasi su Calvin Klein prekiniu ženklu. Ir
tai nebūtinai reiškia, jog jau nepriklausomoje
Lietuvoje užaugusi karta mažiau išprususi,
paprasčiausiai jie užaugo kitokioje Lietuvoje...“.
.
.
.
.
p
a
t
i
r
t
y
s
.
.
.
.
.
.
2
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
> Knygos „Matricos nelaisvėje: sovietmečio lietuvių
istoriografija (1944-1985)” pristatymas (2009).
ateitį – ir taip aišku, tačiau man labai smalsu, į kokį laikotarpį
istorikas nurėtų nusikelti laiko mašina. „Esu įsitikinęs, kad
kiekvienas istorikas, paklaustas, ar norėtų laiko mašina
nukeliauti į praeitį, pasakytų „taip“. Nedvejodamas aš taip pat
sėsčiau į laiko mašiną ir keliaučiau į pačią Lietuvos valstybės
kūrimosi pradžią. Tai laikotarpis, kuris istorikui kelią didžiulius
iššūkius. Būtų didžiulė sėkmė kur nors Švedijos, Vokietijos
ar Vatikano archyvuose atrasti nors ir keturias naujas eilutes
apie mūsų valstybės pradžią. Jeigu nesidomėčiau XX – XXI
amžiaus istorija, mielai narpliočiau to laikotarpio paslaptis,
kurios iš istoriko reikalauja vos ne detektyvo įgūdžių – iš
smulkių gabalėlių sudėti spalvotą vitražą“.
Apie emigraciją ir palankų vėją
Kasdien universitete matydamas jaunus žmones,
A.Švedas teigia, jog dabartiniai studentai visai
kitokie, nei buvo jo paties studentavimo laikais.
„Ši karta – tai drąsūs ir atviri pasauliui žmonės,
lengviau priimantys gyvenimo iššūkius. Pamatę
daugiau pasaulio, jie yra turtingesni. Kitaip
sakant, dabartiniai studentai yra geresnėse
startinėse pozicijose nei mes. Tačiau yra ir kita
pusė. Kartais tos didelės galimybės padaro
žmogų labiau paviršutinišku – domimasi viskuo,
tačiau nėra gilumo. Pasivaikščiojimas po Romą ar
Lisaboną nebūtinai padarys tave kultūringesniu,
kaip ir universitas nebūtinai „duos“ daugiau
proto. Visais laikais buvo ir yra žmonių, linkusių
save pataupyti...“, – kalbėjo pašnekovas.
Emigracija – tai dar viena problema, kurią
dėstytojas stebi iš labai arti. „Skaudu, kai jauni
žmonės valstybėje ir visuomenėje neranda savo
vietos. Su šiuo reiškiniu susiduriu ne tik kaip
dėstytojas, bet ir kaip žmogus, praradęs ne vieną
artimą draugą, ir tik virtualioje erdvėje galintis su
jais pabendrauti...“, – sakė mokslininkas.
„Ar neparadoksali situacija – matome, kaip
kuriasi valstybė, tačiau joje nebelieka tų pačių
kūrėjų?“, – teiravausi pašnekovo. „Jeigu
netikėčiau, kad situacija pasikeis, matyt, ir pats
būčiau išvažiavęs iš Lietuvos. Gal mums pasiseks
ir pakartosime Airijos situaciją, kada išvykę
žmonės situacijai pagerėjus su įgyta patirtimi ir
naujomis idėjomis grįš namo. Bet grįš ne todėl,
jog koks nors ministras pirmininkas nuvažiuos į
Dubliną ar Londoną ir pasakys „grįžkite, dabar
jau gerai“, tik mes patys galime sukurti valstybę,
kurioje būtų įmanoma oriai gyventi. Laivo skyles
lopyti, naujas bures siūti ir to palankaus vėjo
ieškoti tikrai įmanoma ir Lietuvoje...“- vilties
neprarado A.Švedas.
Apie pradžią ir detektyvo darbą
Kad tos naujos burės turėtų nešti į šviesią
Apie senelį ir pirštines
Kol į antro tūkstantmečio pradžią laiko mašina nevažiuoja, su
pašnekovu nusikėlėme į nemažiau gražų laikotarpį – Aurimo
vaikystę. Jeigu kalbant apie istoriją, šiandieninės valstybės
problemas ar studentus labiau girdisi dėstytojo balsas, tai
prašnekus apie vaikystę, pašnekovo akyse užsidega žiburiukai.
„Šviesi vasaros diena, žalia neišdegusi žolė, giedras dangus,
mano šeima, mano miestelis, geriausias draugas Aurelijus,
dabar gyvenantis Londone – štai toks paveikslas iškyla
prieš akis, išgirdus žodį „vaikystė“ – į prisiminimus leidosi
mokslininkas.
„Dar vienas šviesus epizodas – tai mano senelis Petras
Rasiulis, mamos tėvas. Kaip aš jo laukdavau grįžtančio iš
darbo... Žmogus, visą dieną sunkiai dirbęs Biržų melioracijos
ir statybos valdyboje (kitaip - MSV), visada rasdavo laiko
man... Skaitydavo jis man vaikiškas knygas, vėliau jas
aptardavo... Senelis daug savęs man padovanojo ir tą dovaną,
matyt, nešiojuosi iki šiol...“, – senelį prisiminė A.Švedas.
O dabar Aurimas turi dvejus namus. Vienus Vilniuje, kuriuose
laukia draugė Renata, kitus – Dusetose, kur gyvena tėvai
(tėtis Juozas Švedas dirba Dusetų Meno mokykloje akordeono
mokytoju, mama Virginija Švedienė – ilgus metus dirbo
mokytoja Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centro
Dusetų skyriuje, - aut. past.) ir sesuo Dalia (Dusetų meno
mokykloje fortepijono skyriaus mokytoja, - aut. past.).
„Namai – tai pirmiausia žmonės. Kai tau gera ar bloga, ne
pušį norisi apkabint ir ne prie ežero sėdėt, norisi ir skausmu,
ir džiaugsmu pasidalinti su pačiais artimiausiais. Namai – tai
vieta, kur grįžęs galiu užsimiršti, išjungti telefoną, netikrinti
elektroninio pašto...“, – apie namus ir juose laukiančius
žmones kalbėjo pašnekovas.
Ar Aurimas – dėstytojas, knygų autorius, mokslininkas mamai vis dar liko vaiku? „Matyt, mamai esu vis dar ką tik
baigęs mokyklą ir į Vilnių studijuoti išvažiavęs jaunas žmogus.
Tikriausiai, tas rūpestis visada bus toks pat. Bet tai normalu...
Smagu grįžus į Dusetas su mama pasivaikščioti po miestelį,
pasikalbėti, tiesiog pabūti kartu... Ir dar šventa mamos
pareiga tiek primaitinti, jog grįžus į Vilnių akivaizdu, kad buvau
namie. Kai būnu namie, mamai neužmiršta priminti, jog ir
pirštines užsidėčiau, ir kepurės nepamirščiau... Tai savotiškai
žavu ir, be abejo, patogu (šypsosi)...“, – mamai gražių žodžių
negailėjo Aurimas.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 p s l . . .
.
.
.
p
a
s
t
a
b
o
s
.
.
.
p
a
r
2
a
0
š
1
t
1
ė
.
.
s
.
e
0
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Dvi Airijos
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 6 p s l . . .
.
Visą savo gyvavimo istoriją garsėjusi skurdumu,
atokiau nuo žemyno esanti Airijos sala retai
sulaukdavo atvykėlių iš kitur. Britų imperija savo
ruožtu neleido airiams iš salos kelti kojos. Tai
privesdavo prie katastrofiškų padarinių, iš kurių
geriausias pavyzdys - 1845-1852 m. didysis badas
Airijoje, dirbtinai sukeltas anglų, kurio metu Airijoje
mirė 38 procentai gyventojų. Viskas pasikeitė, kuomet
Europos Sąjunga skyrė šaliai pinigų infrastruktūrai
vystyti.
. . . Irmantas Steponavičius >
Airijai lipdyta “keltų tigro” etiketė, stebėtasi, kaip Airija sukūrė
“ekonominį stebuklą” (tik visai neseniai suprasta, kad keltų tigras
tebuvo muilo burbulas). Ekonominio giganto mechanizmų sukimuisi
reikėjo žmogienos, todėl suskubta sukurti palankias sąlygas
įsidarbinti užsieniečiams. Ir atvykėliai plūstelėjo į Airiją.
Garsiai užriaumojęs keltų tigras pavargo ir nuėjo pogulio, o
atvykėliai liko. Pasilikimo priežastys įvairios: kas turi darbą, laikosi
jo tvirtai įsikibęs. Kurie tikėjo, kad tigras riaumos vis garsiau,
ėmė paskolas ir pirko namus, o dabar nežino, ką su jais daryti.
Tretiems Airija tapo meilės atradimo šalimi - sukurtos šeimos
su vaikais ir niekaip nenusprendžiama, ar į vyro ar į moters šalį
važiuoti, tad Airija lieka kompromisu. Na, o protingiausi gyvena iš
gausių nedarbingumo pašalpų, kurios liko nepakitę nuo ekonominio
burbulo (ką sukūrė tigras, politikams nevalia keisti ).
Įsižiūrėję matome dvi Airijas, kurios, nors ir veikia Airijos
respublikoje, ne visada susitinka. Vieną sudaro airiai, kurių
protėviai nuo seno gyveno saloje, kitą - imigrantai iš viso
pasaulio (Šią grupę galima skirstyti dar labiau - pagal žemynus
ar religiją). Daugiausia atvykėlių - iš Lenkijos, prieš kelis metus
lenkų bendruomenė norėjo kurti lenkiškas mokyklas ir netgi siekė,
kad lenkų kalba būtų paskelbta valstybine (šalia airių ir anglų).
Visame Dubline pilna lenkiškų parduotuvių, dažnai jų pardavėjai
šneka tik lenkiškai. Neatsilieka ir lietuviai - daugumoje lietuvių
įkurtų parduotuvių galima nusipirkti lietuviškos duonos, alaus, kitų
produktų.
Jei Airiškoje parduotuvėje norėsite nusipirkti duonos, jos nerasite.
Nebent tai supermarketas, kuriame kampelis skirtas lenkiškom
prekėm. Airiai duona vadina keturkampį batoną. Jei pasiilgote
lietuviškos duonos, teks keliauti į artimiausią lietuvišką parduotuvę.
Dubline veikianti lietuviška firma kepa duoną pagal lietuviškas
tradicijas.
Airiškas skonis gerokai skiriasi nuo lietuviško, tad tiek vieni tiek
kiti stebisi kitų valgymo ypatumais. Airiui skanu valgyti braškes,
užpiltas grietine, jei pamato, kad lietuvis trina jas ir dar cukraus
įmaišo, tai stebisi ir pasakoja tautiečiams kaip didžiausią matytą
tačiau dauguma prisimena nepriklausomybės
kad ir kiek uždirbtų, greičiau nueis į parduotuvę,
iškovojimą), lietuviai išmoko taupyti visur. Eidami
nusipirks reikiamų produktų ir susiteps, kas jam
miegoti visada išjungiame šviesą, o airiai dažnai
patinka. Suvalgęs sumuštinį, airis užkrims bulvių
traškučiais, kurių galima
įsigyti kokių tik nori ...prieš kelis metus lenkų bendruomenė norėjo kurti lenkiškas mokyklas
taip pat ir neįprastai
ir netgi siekė, kad lenkų kalba būtų paskelbta valstybine (šalia airių ir
lietuvio akiai atrodančius
anglų)...
traškučius su actu.
palieka apšviestus koridorius ir priemenes nakčiai.
Skiriasi ir požiūris į darbą. Jei lietuvis įsidarbina, tai
Tarp lietuvių esančius santykius kartais galima
stengiasi kažką atsidėti ateičiai. Tuo tarpu dauguma
nusakyti kaip ekonomiką ekonomikoje: lietuvis
airių išleidžia tiek, kiek gauna. Anot vienos airės,
nuomojasi iš lietuvio kambarį, perka iš Lietuvos
“vieną savaitę vos sukrapštau miesto autobuso
bilietui, kitą savaitę įsidarbinu, o po mėnesio skrendu atvežtas pigesnes cigaretes, neretai lietuvis
darbdavys skelbia darbuotojų paiešką tik lietuvių
atostogų į Niujorką.”
laikraštyje (taip, Airijoje yra ir toks). Lietuvių
Kad ir kokie sunkūs laikai, joks airis statybose
bendruomenė nėra tokia didelė kaip rumunų ar
nerinks vario. Šį taurųjį metalą airių darbininkai
kartu su statybinėmis atliekomis išmeta. Kas kita, jei lenkų, tad angliškai vis tiek tenka bendrauti. Dažnai
statybose įsisukęs lietuvis. Negailėdamas savo laiko, lenkai net nemoka angliškai: gyvena lenkų name,
perka lenkiškose parduotuvėse, dirba su lenkais.
dažnai pertraukų metu ar po darbo jis rinks varį,
Tik nedaugelis į šį tautišką ratą patekusiųjų randa
išgaus jį bet kokia kaina ir taip prisidės porą šimtų
postūmį išmokti angliškai.
eurų prie atlyginimo.
Tad kiek užsieniečių Airijoje? Apskaičiuoti gana
Airių gyvenimas šia diena pasireiškia visose srityse.
keblu, nes retas kuris registruojasi atvykęs.
Dažnas lietuvis nusiperka baldus vieną kartą
Galima skaičiuoti dirbančius užsieniečius, bet ir
gyvenime. Ekonominio bumo laikais Airijoje buvo
tai neatspindės tikrosios padėties, mat vienam
paplitęs toks gyvenimo būdas: nusiperku baldus,
dirbančiam užsieniečiui tenka bent jau vienas
po dvejų metų metu lauk, nes spalva nemadinga ar
nedirbantis. Airių statistikoje duomenys gerokai
šiaip nusibodo. Spėkit, kas tuos baldus susirenka.
sumažinami. Jei tikėti airiška statistika, tai 89
Galima rasti tinklalapį internete, kuriame skelbiasi
procentus sudaro airiai, visi kiti europiečiai
žmonės, atiduodantys apynaujus baldus,
...Tarp lietuvių esančius santykius kartais galima nusakyti kaip ekonomiką
(neskaitant britų) - apie 4 procentus. Tačiau bet kuris
tačiau mažai kas naudojasi pasiūlymais,
ekonomikoje: lietuvis nuomojasi iš lietuvio kambarį, perka iš Lietuvos
pabuvęs ilgėliau supranta, kad lenkiškai kalbant
nes reiktų samdyti transportą, mokėti
atvežtas pigesnes cigaretes, neretai lietuvis darbdavys skelbia darbuotojų
Dubline galima išgirsti tiek pat, kiek angliškai. Galbūt
vairuotojui ir pan.
paiešką tik lietuvių laikraštyje...
tai ne blogo skaičiavimo metodo pasirinkimas, o
Taigi bene pagrindinis bruožas, skiriantis
tiesiog nenoras pripažinti, kad šeštadalį Airijos
airį nuo lietuvio, yra taupumas. Perėję komunizmą
keistumą. Vietose, kur gaminamas maistas išsinešti, galima
(nors ne visi Airijoje esantys lietuviai buvo spaliukais, gyventojų sudaro užsieniečiai?
paprašyti, kad padarytų patį paprasčiausią sumuštinį. Lietuvis,
1
.
.
.
0
3
.
.
.
juos parašyta: „silpnokas ir bailokas“. Vėliau
paklausti, kodėl pabėgo, jie pasako: „Mes - ne
didvyriai. O tu nepabėgtum prieš tokį ambalą? Visi
pabėgtų“. Nes jų „visi“- tokie, kaip ir jie. Tai yra
tie, kurie lenkiasi prieš jėgą, bijo jos.
Tačiau kas tai? Vienas vaikinas, lyg ir nelabai
raumeningas, stoja merginą ginti. Į kaulus jis gal
ir gauna, o gal ir ne (chuliganai - baili liaudis).
Ir šio vaikino galvoje sekundei įsižiebia „gali į
kaulus gauti”, tačiau tai užgožia mintis „o kas,
auginimo programą.
jei ne aš, ją apgins?”. Jo identiškume parašyta:
Todėl vienas iš variantų, aiškinančių vyro infantilumą, gali būti
„normalus, merginas ginantis vyras”. Todėl po
toks: jie egzistuoja, kol egzistuoja „moterys – mamos“. Taip,
to, kai jo klausia: ”Ar tu nebijojai?”, jis atsako:
būtent žinojimas, kad kažkur vaikšto gelbėtoja – „mamytė“ ir
„Apie tai tuo metu negalvojau. Visi mano vietoje
leidžia vyrams likti neatsakingais, silpnais ir verkšlenančiais
taip pasielgtų”. Jo „visi“ - tai vyrai, kurie gina
vaikais. Nes ateis ir paguos. Jei nebūtų šio žinojimo - toks vyrų
merginas. Jei jis pasielgtų kitaip, jaustųsi labai
elgesys tiesiog neturėtų kaip pasireikšti. Pabūtų toks vyras
blogai, nes jam baisiau prieš savo tapatybę, savo
girtu, neatsakingu ir apsiverkusiu, pamatytų, kad niekas jo
aukščiausiąjį principą eiti, o ne prieš jėgą.
negelbėja... Ir pasitempęs kelnes bei nusišluostęs nosį eitų
Vyriški vyrai- tiesiog tie,kurie pasirinko būti vyrais.
kovoti už būvį.
Žinoma, galima pasakyti, kad bet kuriam vyrui
Nevyriški vyrai- kai kurių motiniškų moterų kūrinys
užeina silpnumo akimirkų. Kad kiekvienam
Kitas variantas, aiškinantis vyro infantilumą, yra aplinkos
pasitaiko bijoti, nuo ko nors priklausyti, paverkti
sąlygos. Vyrams mūrams atsirasti idealiausiai tinka istorinių
ar pasiguosti. Juk vyrai neturi būti „mačo“, o
mūšių laikai. Juk tais laikais „geras vyras”- tai karys. O
turėtų būti „džentelmenai“ – tai yra
kilti nuo žodžių „gentle“- „švelnus“,
...Kadangi vaikai turi daug nuostabių bruožų ir dažniausiai moterims
ir „man“- „vyras“.
patinka, lieka neaišku, kodėl „vyras - vaikas” joms yra neigiama
Bet ką daryti moteriai, jei ji aptinka,
sąvoka...
kad jos vyras per daug dažnai ir
ilgai rodo infantilumą, slepiasi nuo
atsakomybės, demonstruoja vaikišką įžeidumą ar
karys – tai žmogus, ugdantis drąsą, agresyvumą, discipliną
priklausomybę? Jei jis tik „gentle“, bet ne „man“?
ir atsakomybę. Juk laikai dabar kokie - postindustriniai,
Pasakysite, jog jai reikia arba tai priimti, arba nuo
mygtukiniai. Kompiuteris, mobilus telefonas, pavarų dėžė - štai
tokio vyro nusišalinti? Aha. Tačiau jei viskas būtų
su kuo liečiasi vyro rankos. Nei jėgos, nei drąsos tam nereikia.
taip paprasta, nebūtų tokio reiškinio pasaulyje.
Tokį vyrą augino vieniša postindustrinė mama, darželio
Išnyktų jis pagal Darvino rūšių kovos dėsnį.
auklėtoja ir mokytoja. Nuo kariuomenės jis išsisuko. Jei jis
Todėl moteriai reikėtų pažvelgti ir į save - kokiu
dar įtaisomas į kokią firmą giminaičių, tai turi būti lojalus ir
elgesiu aš kuriu vyrui sąlygas būti infantiliu?
laiku sakyti komplimentus - drąsa bei atsakomybė didelės
Ar aš saugiai jaučiuosi su „tikru“ vyru?
paklausos čia neturi. Jei jis staiga, tarkime, po psichoterapijos
Žinoma, galima pafantazuoti apie tam tikrus
ar įsimylėjęs imtų rodyti drąsą savo turtingam dėdei, jį...
būdus, kurie vyrą priverstų elgtis atsakingiau.
greičiausiai, grąžintų pas psichiatrą. Ir pavadintu psichopatu.
Tarkime, atleisti vyrą nuo visko, net ir nuo
O jei imtų jis tai, ką skatina testosteronas, demonstruoti
dantų valymo ir pasisiūlyti jam išvalyti dantis,
gatvėje, suimtų jį policija. Jei darytų drąsius ir įžūlius poelgius
pakonsultuoti jį darbo klausimais bei suteikti
reguliariai - uždarytų jį į kalėjimą. O socialiai remtinam vyrui
pagalbą sagstant marškinių sagas. Daryti tai
turtingoje šalyje dirbti išvis nereikia - savo pašalpą (kuri,
reikia be ironijos, su giliu supratimu: Pietryčių
tarkime, Olandijoje, siekia 2000 Lt per mėnesį) jis vis viena
Azijos sekso pramogų centruose gana populiaru
gauna.
vyrams užsivilkti šliaužtinukus, sauskelnes
ir atsigulti į lovelę su čiulptuku burnoje ir
Nevyriški vyrai - visuomenės pagimdyti ir netgi socialiai
barškaliuku kumštyje. Gal pasiūlyti jūsų vyrui
patogūs vyrai
pažaisti tokį seksualinį žaidimą?
Kaip dar galima paaiškinti vyro infantilumą? Jo pasirinkimu.
Tačiau nepersistenkime: pasirinkti elgtis vyriškai
Tiesiog susidūrus su gyvenimu kiekviename jauname žmoguje
vis tiek turi jis pats.
iškyla dilema - elgtis drąsiai ir atsakingai ar teisintis, bėgti ir
slėptis. Todėl kai kuriais momentais vyras tarsi pasirenka, kokiu Toks jau tas vyriškumas - nekenčia globos ir
mėgsta pasirinkimo laisvę. Palikime vyrui laisvę jis bus. O pasirinkęs sukuria savo nuomonę apie save. Ir jau
laisvę užaugti ar laisvę grįžti atgal.
toliau ima elgtis nesirinkdamas - sutinkamai su tuo, kuo save
Kelios pastabos apie
vyrus - vaikus
Kalbame apie tuos, kurie taip ir neužauga,
kuriems reikia žmonos - mamos globos, kurie
pavalgę laukia pagyrimo už tai, kad viską suvalgė
ir pan.
Žodis „vyras“ – plati sąvoka. O štai žodis
„moteris“ – ne. Netikite? Na štai: ar jūs dažnai
girdite posakį „tikra moteris”? Ar dažnai mamos
sako savo dukroms: „Auk tikra moterimi“? Ne.
Išvis taip nesako. O štai „Auk tikru vyru” pasako
dažnai. Tarsi būti moterimi - joks nuopelnas. O
štai būti vyru - tai jau lyg ir nuopelnas. „Būk vyras
- būk stiprus, būk drąsus”,- sakom. „Būk moteris
- būk silpna, būk baili”,- nesakom.
Kadangi sąvoka „vyras” yra plati, tai joje telpa
įvairūs vyrai. Tarkim, labai aiškiai mūsų kultūroje
skiriasi sąvokos: „Tikras, patikimas, subrendęs
vyras – mūras“ ir „Vaikiškas, joks vyras, skystas,
nebrendila”. Pirmą variantą atitinka Algirdas
Brazauskas. Antrą - Ponas Bynas arba dar kas
nors, tarkime, jūsų vyras. Pastarieji vyrai - tai
vyrai, kuriems pasakoma, kad jis - kaip vaikas.
Kadangi vaikai turi daug nuostabių bruožų ir
dažniausiai moterims patinka, lieka neaišku,
kodėl „vyras - vaikas” joms yra neigiama sąvoka.
Pasigilinus paaiškėja, kad:
- šalia tokių vyrų tenka jaustis „mamyte“;
- su jais nėra saugu, nes jie bijo išbandymų ir
rizikos;
- jie nekelia kitų žmonių pagarbos ir dėl jų gėda;
- šalia jų sunku jaustis moterimi;
- jie nemoka elgtis atsakingai ir pasekmes
suverčia žmonoms ant pečių.
Žinoma, pasitaiko moterų, kurioms kaip tik
nesaugu su agresyviais ir savimi pasitikinčiais
vyrais. Joms kaip tik smagu gelbėti, auklėti,
globoti, mokyti ir rūpintis. Jūs pažįstate tokias
moteris - jos saugiai jaučiasi tik tada, kai gali
savo partneriui šluostyti nosį ar sušelpti pastoge
bei pinigais. Tai moterys, kurios turi fiksuotą
„moters - mamos” vaidmenį. Vyrai - mūrai
jų nejaudina, kaip nejaudina ir standartiniai
agresyvūs vyrai. Ne, jas jaudina tik vyrai silpni
ir nevykę, nesubrendę ir neįsitvirtinę. Jos savotiškas graikų deivės Demetros įsikūnijimas.
Tačiau net ir tokioms moterims ilgainiui jų
vaidmuo nusibosta. Ir jos pradeda svajoti apie
„tikrą vyrą“, su kuriuo galima pasijusti silpna
moteriške.
Tai įmanoma todėl, kad moterys turi savyje vaikų
1
Eltos nuotr.
vietoj tabletės
0
laiko. Štai troleibuse girtas chuliganas kimba prie merginos.
Trys vyrai skubiai pasišalina, nes jų galvose įsižiebia „gali į
kaulus gauti“. Dar aukščiau, ten, kur yra jų identiškumas, pas
Olegas Lapinas, psichoterapeutas
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 7 p s l . . .
2
.
.
a
m
ž
i
a
u
s
.
.
.
p
a
2
0
1
l
a
p
s
1
.
t
.
y
.
s
0
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Vidurnakčio šviesa Ilgio
pakrantėje
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 8 p s l . . .
.
> Ilgio ežere stūksančios skulptūros bei
kryžiai gausiai apkabinėti rožiniais.
Netoli Zarasų, Imbrado seniūnijos Kvintiškio
kaimo teritorijoje, Ilgio ežero pakrantėje, jau
kelis dešimtmečius renkasi žmonės pagarbinti
čia apsireiškusią Švč. Mergelę Mariją,
tikėdamiesi malonių pavargusiam kūnui ir
dvasiai. Ežero pakrantė nūnai apkaišyta
keliais šimtais kryžių, renkasi minios
maldininkų, tačiau stebuklą regėję žmonės
apie tai kalbėti nenori.
. . . Raimondas Guobis >
Vidurnakčio šviesa
Tai atsitiko 1968 metais liepos 1 - ąją, tuoj po
vidurnakčio. Aplankę gimines, paežerės keliuku
motociklu „Kavrovec“ namo grįžinėjo Juozas
Kriauklys su savo pussesere Albina Skvarčinskaite.
Besileidžiant į pakalnę, jaunuoliai pastebėjo ežero
pakrantėje net viršum medžių iškilusią ryškią
šviesą. Užvažiavus ant tiltelio motociklas staiga
užgeso ir juo keliavusieji aiškiai pamatė, kad
veik ežere, nedidelio upelio ištakose, ant buvusio
malūno užtvankos poliaus, stovėjo jauna reto
grožio mergina, palaidais aukso spalvos plaukais,
baltu apsiaustu pasipuošusi, kairiąją ranką prie
krūtinės pridėjusi. Regėjimas trūko gal 3 minutes,
šviesa pranyko, motociklas stebuklingai užsivedė
ir regėtojai laimingai sugrįžo namo. Abu jaunuoliai
buvo šiek tiek nustebę ir išsigandę, tad nutarė
apie regėjimą niekam nepasakoti. Tačiau naktį
mergina susapnavo paežerėje matytą moterį, kuri
prisipažino esanti Švč. Mergelė Marija ir paliepė,
kad apie tai, ką regėjusi, papasakotų kiekvienam
sutiktam. Taip žinia apie regėjimą paplito plačioje
apylinkėje, žmonės ėmė rinktis Ilgio ežero
pakrantėje, melstis ir deginti žvakeles.
Sovietinė ateistinė valdžia sunerimo, jaunuolius
tardė, baudė, net bandė pripažinti nenormaliais,
bet žinia plito ir vietovę ėmė lankyti žmonės iš
visos Lietuvos. Melsdavosi, prisipylę į indus
veždavosi upelio vandens, kuriuo gydė įvairias
ligas. Maldininkai susirinkdavo paežerėje birželio
30 – osios vakare, bene 2 – 3 metrai nuo kranto
pastatydavo stalelį ir ant jo degindavo žvakeles.
Atvykdavo maldininkų net ir iš kaimyninių
respublikų, šalia katalikų altoriaus atsirasdavo
ir pravoslavų altorėlis. Melsdavosi visą naktį
iki saulės patekėjimo, patyrę dvasinę atgaivą
regėdavo ypatingai patekančią saulę, tarsi
stebuklingai „šokančią“ – rausvai žaižaruojančią,
.
2
0
1
1
.
.
.
0
3
.
.
.
> Zarasų parapijos vikaras Justas
Jasėnas tiki, kad Ilgio ežero pakrantėje
buvo pasirodžiusi Mergelė Marija.
raudoną, skleidžiančią tviskančias varsas, kartais
ugninis diskas būdavo apsuptas tamsiais ratilais...
Būdavo, kad pamaldūs žmonės įžiūrėdavo saulėje
ir Viešpatį, ir Mergelę Mariją.
Gretimos Avilių parapijos kunigas Alfonsas Kadžius
rašė dienoraštį, kuriame fiksavo su regėjimu
prie Ilgio ežero susijusias žinias. Štai Marijonos
Driksnienės veidas buvo nusėtas pūlingais šašais,
jokie medikamentai negelbėjo, bet pasimeldus
ežero pakrantėje bei nusiprausus veikiai veidas
tapo šviesus kaip penkiolikmetės mergaitės.
Rokiškėnė V.Eičienė 1979 m. regėjimo rytmetį
mačiusi Marijos statulą, pagal jos pasakojimus
buvo nupieštas Švč. Mergelės Marijos Ežerų
Karalienės paveikslas ir pakabintas Imbrado
bažnyčioje. Buvo metų, kai maldininkai regėjimo
metinių švęsti negalėdavo, tuomet nakties vigiliją
švęsdavo parapinėje bažnyčioje, po pamaldų
tamsos gaubiamą šventovę apjuosdavo įspūdinga
procesija.
Valdžia pasirūpindavo, kad birželio 30 - osios
> Ilgio pakrantėje regėtos Ežerų
Karalienės paveikslas saugomas
Imbrado bažnyčioje.
> Zakristijonas Jonas Breidokas
stebuklais nelabai tiki.
> 2003 metais pradėta statyti vyskupo
kepurės formos koplyčia iki šiol nebaigta.
Kriauklio mums taip ir nepavyko susitikti.
vakare neitų autobusai iš Zarasų į Rokiškį,
milicininkai stabdydavo net pieną bidonuose
vežančias mašinas, tikrino, ar taip negabena
stebuklingo upelio vandens. Vykdant melioraciją,
pasistengė nugriaut apylinkės vienkiemius,
buldozeriais nulygino ežero krantą, vienais metais
toje vietoje surengė milicininkų sąskrydį – stovyklą,
ateistai skleidė gandus, kad regėta šviesa tebuvo
ežere vėžiavusių brakonierių žiburėlis, kad
jaunuoliai buvo išgėrę ir šviesa jiems tik pasirodė
ar pasivaideno.
Mergelės Marijos regėtojų gyvenimo šis įvykis
nepakeitė. Jie dėl to netapo kažkuo ypatingais.
Telefonu pakalbinta, nūnai ištekėjusi Zarasų
mokesčių inspekcijoje dirbanti regėtoja Albina
kalbėtis apie stebuklą prie Ilgio atsisakė, o pasak
sodiečių, netoli tėviškės gyvenančio regėtojo Juozo
> Iš automobilių detalių kryžius
sumeistravę radviliškėnai meldžia
laimės kelyje.
Vietos dvasia
Ūkanotą sausio dieną pasiekėme Imbrado miestelį. Ledine gatve
ėjome kartu su zakristijonu Jonu Breidoku. Pamaniau, kad tokioje
netolimoje stebuklavietei vietoje turėtų gyventi daug pamaldžių
moterėlių, bet ir tų čia ne tiek jau daug. Bažnyčia medinukė,
jauki, Nukryžiuotojo Jėzaus vardu tituluojama, paminklinė –
XVIII amžiuje statyta. Šventadieniais kelios dešimtys moterėlių
susirenka, gausiau - atlaiduose. Žvelgėme į netoli didžiojo
altoriaus kybantį, Ežerų Karaliene vadintiną, Švč. Mergelės
Marijos paveikslą. Paklaustas apie stebuklus, zakristijonas kalba
be užsidegimo. Jis stebuklais nelabai tikįs.
Ilgio ežerų Lietuvoje yra kelios dešimtys, paprastai jie yra ilgi ir
neplatūs. Zarasų rajono Ilgis išsitiesęs daugiau nei 4 kilometrus,
o plotis – vos 50 metrų. Ežero link keliavome automobiliu, kol
kelias per sniegus buvo išvažiuojamas, po to, kaip toje pasakoje,
radome trobelę, joje - senutę, kuri tuo pačiu metu rusiškai
telefonu kalbėdama, nurodė eiti tiesiai. Vienišo keleivio pramintu
taku nubridome iki pat dvaravietės. Ten sutikome žveją, kuris
(mistiškas sutapimas, juk dauguma apaštalų taip pat buvo
žvejai), patarė į regėjimo vietą keliauti ežeru.
Didinga tai vieta, pažymėta Marijos skulptūromis ir keliais
šimtais kryžių. Ant kryžių yra užrašų: „Marija,/ Tu mūsų /
paguoda ir viltis“, „Marija, Melskis už mus“, „Palaimink mūsų
kelius ir bekelę“... Iš Ilgio į gretimą Čičirio ežerą veržiasi sraunus
upelis, dieviška ramybė. Ant kalvos statoma ežerų lelijos lapą, o
pasak dvasininkų, vyskupo kepurės formą primenanti koplyčia.
Pasak Zarasų parapijos vikaro Justo Jasėno, koplyčios pamatus
bene 2003 m. pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas,
atrodė, jog statybos neužtruks, bet viską pristabdė lėšų stygius
ir užgriuvusi krizė. Kunigas pasakojo, kad kartais per stebuklo
metines prie Ilgio susirenka iki 500 tikinčiųjų. Visuomet būna
svečių iš Daugpilio, pamaldoms vadovauja keliolika kunigų,
toli per ežero mėlį liejasi giesmės „Marija, Marija“ žodžiai... Po
apeigų Ilgio pakrantėje vyksta koncertas, pamaldžiausieji budi
per naktį laukdami saulės patekėjimo. Vieta labai mėgiama
maldininkų ir turistų lankoma – atvažiuoja automobiliais,
dviračiais, atplaukia valtimis.Dvasininkas įsitikinęs, kad tai viena
iš gražiausių Marijos apsireiškimo vietų Lietuvoje. J.Jasėnas
regėjimu tiki, o apie stebuklingus pagijimus šiais laikais, pasak
kunigo, tarsi niekas ir nekalba.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 9 p s l . . .
. . . a m ž i a u s . . . p a s l a p t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2
.
.
s
e
n
a
s
.
.
.
a
l
b
u
m
0
a
1
1
.
.
.
0
s
.
.
.
.
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Buvęs apskrities viršininkas
gyvenimą griebia už ragų
. . . Jolanta Matkevičienė >
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 0 p s l . . .
.
“Jeronimas Balčiūnas – Lietuvos ir Molėtų rajono politinis
bei visuomenės veikėjas”,- taip jį apibūdina laisvoji interneto
enciklopedija. Jis gimė 1945 Zarasų krašte, Siratiškių kaime, bet
politiku ir visuomenės veikėju tapo Molėtuose. Pasirinkęs liberalios
krypties politiką (nuo 1995 m. priklausė Lietuvos liberalų sąjungai,
nuo 2003 metų – liberalų ir centro sąjungai), pernai „liberaliai“
ir buvo „išspirtas“: anot jo - „nepasiekė įspirti, tai apspjovė
nugarą...“. Todėl 2011 metų savivaldos rinkimuose dalyvavo su
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu. Politikas pasakoja net ir
sūnums sakąs: „Mano mokymas toks: jei jūs ateinate manęs
prašyti pinigų, jūs nesate laisvi. Norint būti laisvam, reikia turėti
finansinę ir ekonominę nepriklausomybę.“ Beje, 27 metų politiko
sūnus Karolis šiemet taip pat kadidatavo į Molėtų rajono tarybą su
Liberalų sąjūdžiu kaip ir tėvas. Sąraše K.Balčiūnas buvo 13-as, o po
reitingavimo liko 9-as, o tėvas liko 5 - oje sąrašo vietoje.
Atmintis ištrynė
šaržo atsiradimo
aplinkybes ir
autorių, bet
paliko vietos
interpretacijai.
„Tuo metu Sąjūdis
tave galėjo dvi
valandas „lojoti“
ir tiek pat kelti
ant pjedestalo...“,prisiminė J.
Balčiūnas
pirmąsias
susidūrimo
akimirkas su
mitinguojančia
visuomene. Įdomu
tai, kad į Sąjūdį jį „delegavo“ LKP Molėtų rajono komiteto
pirmoji sekretorė Eleonora Blaževičiūtė ir V.Ciesiūnas,
motyvuodami tuo, jog J.Balčiūnas dar neseniai dirbo
Molėtuose, todėl jam būsią lengviau...
„Laisvu laiku rūpinuosi ūkiu. Jame yra ir triušių, ir avių, o nuotraukoje – su Silvuku, kuris
jau papjautas ir maitina giminę. Kad jį tokį užaugintum, reikėjo vaikščioti prie jo kokius 3
tūkstančius kartų“,- sakė J.Balčiūnas. Jo ūkis ir namai yra Berčiūnų kaime Zarasų rajone.
„Kai manęs klausia: kur gyvenu, sakau, Europoj, nes galiu būti ir
Molėtuose, ir Utenoje, ir Vilniuje, ir Zarasuose... „ J.Balčiūnas dirba
UAB „Lesto“ Molėtų klientų aptarnavimo centro vadovu. „Geriausiai
jaučiuosi savo sodybos pirtelėje Berčiūnų kaime, kur labai greit
atsigaunu ir pailsiu...“
2001 metų birželis. Utenos apskrities viršininkas Jeronimas
Balčiūnas. Bendradarbiavimo sutarties tarp Utenos ir
Hedmarko (Norvegija) apskričių pasirašymo momentas. Iki
2007 metų tokios bendradarbiavimo sutartys buvo pratęsiamos
kasmet, o dabar atnaujinamos kas dveji metai.
.
.
.
s
e
n
a
s
.
.
.
a
l
b
u
m
0
a
1
1
.
.
.
0
s
.
.
.
.
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Sporto akimirkos: kai vyrai pačiame jėgų žydėjime gynė Molėtų rajono sportinę garbę, dalyvaudami krepšinio varžybose (antras iš kairės - J.Balčiūnas,
kuris aptarinėja komandinius veiksmus); pačios populiariausios Molėtuose būdavo respublikinės autokroso varžybos. Dabar jos vyksta karjere, pakeliui į
Žalvarius. Jose dalyvauja Jeronimo vyriausiasis anūkas Justas, o prieš tai dalyvaudavo jo tėvas, vyriausiasis Jeronimo sūnus, Artūras.
J.Balčiūnas – pirmasis Molėtų valdytojas. 1991 metų sausio 12 d. naktis. 4
valanda ryto, vyksta susirinkimas jo kabinete. Per vietinį radiją buvo skelbiami
pranešimai apie pirmąsias aukas ir grėsmę Aukščiausiajai Tarybai.
Po žmonos Vidos mirties jis vedė teisininkę Nijolę Steponavičienę
(Zarasų rajono teismo pirmininkė) ir, kaip pats sako, judviejų
sodyboje vasarą rengiamos stovyklos anūkams. Stovyklaudami jie
keliauja po Zarasų kraštą, žaidžia, sportuoja, meškerioja, vakaroja
prie laužo, bendrauja ir ilsisi. Nuotraukoje: „bobutė“ Nijolė su
darželinuku Laurynu, Edvinu, Justu ir Jurga.
Širdyje Jeronimas Balčiūnas yra energetikas. Juk tokia jo profesija,
be to, 2001 – 2008 metais dirbo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Utenos elektros tinklų techninio skyriaus viršininku, o švarko atlape
segi aukščiausią apdovanojimą, suteikusį teisę vadintis Lietuvos
energetikų garbės ženklo kavalieriumi. Tačiau yra tekę jam išbandyti
ir bankininko duoną, suprasdamas, kokia sunki tai profesija, jis
savo draugui bankininkui kartais padeda ūkio reikaluose ir... tampa
statybininku. Nuotraukoje buvusiam bankininkui Viliui Baldišiui
talkina ūkinio pastato statybose.
.
.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 1 p s l . . .
2
.
2
.
.
k
e
l
i
o
n
ė
.
.
.
.
.
.
.
.
0
.
1
.
.
1
.
.
.
0
.
.
.
.
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Stambulas – kultūrų sankirta
Tarpinė stotelė tarp Europos ir Azijos,
Vakarų ir Rytų kultūros kryžkelė, didžiausias
buvusios Bizantijos imperijos miestas
Konstantinopolis, dabar vadinamas Stambulu,
nepalieka abejingų. Auksu tviskanti prabanga
ir begalinis skurdas, laisvi ir islamo religijos
suvaržyti žmonės, spalvos ir kvapai – tai tik
keli epitetai, apibūdinantys Stambulą.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 2 p s l . . .
.
. . . Daiva Goštautaitė >
Musulmonės moters paveikslas
Esu įsitikinusi, kad prieš kiekvieną kelionę
reikia atlikti namų darbus – ne tik užrašų
knygelėje pasižymėti norimas aplankyti vietas,
bet pirmiausia mesti iš galvos visus apie tą
šalį žinomus stereotipus – tiek teigiamus, tiek
neigiamus.
Prisipažinsiu, iš pradžių ir aš galvojau, jog
nuvykusi į Stambulą pamatysiu penkis kartus
per dieną gatvėje besimeldžiančius musulmonus,
moteris, besislepiančias po čadromis,
parduotuves, kuriose alkoholio nė su žiburiu
nerastum, o pietums teks valgyti kebabus, kurie
Lietuvoje man kelią siaubą.
Tačiau iš oro uosto važiuodama į Stambulo centą
supratau, jog su manimi atkeliavę stereotipai
dingsta. Tikrai ne visos moterys slepiasi
po juodais drabužiais, daugelis jų tik skara
prisidengia plaukus. Tiesa, išskirtinis turkių
bruožas – ryškia ciklameno spalva dažytos
lūpos. Moterys mėgsta auksą – netgi tos, kurios
į gatvę išeina tik prisidengusios veidą, ant
rankų turi daugybę auksinių apyrankių. Auksas
Turkijoje dovanojamas įvairiomis progomis – tiek
vestuvių, tiek berniukų apipjaustymo ceremonijų
metu.
Islamo šalyse gyvenančių moterų padėtis man
visada buvo įdomi. Dabar turėjau progą tai
pamatyti. Bet vis dėlto sunku vienareikšmiškai
pasakyti, kaip gyvena turkės. Čia kalbu apie tas
moteris, kurios gyvena pagal Korane nustatytas
dogmas.
> Stambulas – ideali vieta kačių
mylėtojams. Jų čia galybė – visokių
spalvų, draugiškų ir nelabai, bet visos
jaučiasi ypatingos – teisėtos Stambulo
gyventojos.
Moteris tempianti krepšius ir šalia jos einantis
vyras, autobuse net spūsčių metu moteris
neturėtų liestis prie kito vyro, pirmiausia arbatos
įpilama vyrui, paskui moteriai – vis dėlto tai
kasdienybė.
Moteris, sėdinti lauko kavinėje, šalia vežimėlyje
gulintis kūdikis, moters plaukus dengianti
skara ir kaljano dūmas; madingas makiažas,
aukštakulniai, gausybė papuošalų ir vėl plaukus
dengianti skara – tai taip pat kasdienybė.
Tad tiksliai nupiešti musulmonės moters
paveikslą labai sunku, nes jos visokios –
emancipuotos ir pilkos namų pelytės; valdingos
namuose ir santūrios gatvėje; einančios paskui
vyrą ir žengiančios šalia jo – tokias moteris
mačiau Stambule.
Gatvėje besimeldžiančių nėra
Išvykus į kitą šalį man visada pirmiausia norisi
aplankyti maldos namus ir kapines. Šios vietos
puikiai atskleidžia tos šalies kultūrą, istoriją ir
taip pat šiandieną.
Mokykloje mus mokė, kad islamą išpažįstančiose
šalyse išgirdus muedzino balsą, kviečiantį
melstis, musulmonai iš karto puola ant maldos
kilimėlių ir, atsisukę į Mekos pusę, garbina
Alachą. Stambule nieko panašaus nemačiau.
> Sofijos soboras – buvusi Konstantinopolio
patriarcho bazilika, vėliau – mečetė, dabar
– muziejus. Jis garsus dėl savo kupolo, kuris
laikomas Bizantijos architektūros įkūnijimu.
Sofijos soboras buvo didžiausia katedra
pasaulyje, kol buvo baigta statyti Sevilijos
katedra.
.
.
k
e
l
i
o
n
ė
.
.
.
Tiesa, šeštą valandą ryto iš minaretų sklindantis
muedzino balsas erzina tik pirmomis dienomis.
Vėliau jo tiesiog negirdi. O ir gatvėje niekas
nepuola ant kelių.
Stambule mečetės įspūdingos tiek išore, tiek
vidumi. Įprastai prie mečečių būna du arba keturi
minaretai, tačiau Žydroji, arba Sultono Ahmedo
mečetė, turi šešis minaretus. Per septynerius
metus (1609 – 1616 m.) pastatyta mečetė
turėjo pranokti krikščionių bažnyčių didybę.
Žydroji mečetė tapo garsiausiu Osmanų imperijos
statiniu. Iki 19 a. iš šios mečetės buvo išlydimi
tikintieji, keliaujantys į Meką.
Į mečetes negalima eiti su batais. Moterys
plaukus turi prisidengti skara. Trumpi sijonai
ar šortai – taip pat nepriimtina apranga –
moters kojos turi būti pridengtos. Net turistėms
moterims neleidžiama eiti į patį mečetės centrą
– šioje vietoje meldžiasi tik vyrai. Kadangi
musulmonai Alachą garbina lenkdamiesi iki pat
žemės, moterys ir čia turi tam tikras taisykles.
Kad pasilenkus nepasimatytų moters nugara,
jos meldžiasi už specialios tvorelės – širmos.
Prasidėjus maldos metui, turistai mečetes turi
palikti.
Ir dar viena įdomi detalė – Stambule praktiškai
nėra viešųjų tualetų, todėl esant reikalų reikia
dairytis mečetės – čia ta „įstaiga“ visuomet bus.
Gyvenimas hareme
Stambulo architektūros didybė, prabanga ir
spalvos geriausiai atsispindi mečetėse ir sultonų
rūmuose. Vieni įspūdingiausių – Topkapi rūmai,
pastatyti XV a. Juose daugiau nei keturis šimtus
metų gyveno sultonai bei apie keturis tūkstančius
jų tarnų. Šiame milžiniškame komplekse daugybė
pastatų, kambarių, kiemelių, sodų. Įrengtuose
muziejuose eksponuojami sultonų ginklai,
brangakmeniai, interjero detalės.
.
.
.
.
.
0
.
1
.
.
1
.
.
.
0
.
.
.
.
.
3
.
Čia įdomiausia aplankyti buvusį haremą. Kad
įsivaizduot Topkapi rūmų dydį, užtenka pasakyti,
kad vien haremą sudarė apie keturi šimtai
kambarių. Kalbant apie haremą reikia paneigti
mitą, jog sultonas turėjo šimtus žmonų. Taip,
jis turėjo šimtus sugulovių, bet žmonų – tik
keturias. Hareme gyvenusių moterų statusas
nebuvo vienodas. Čia buvo sava hierarchija.
Odaliskos - dažniausiai paprastos tarnaitės,
kurios nebuvo tokios dailios, kad galėtų būti
pristatytos sultonui. Gražuolės odaliskos turėjo
šansų tapti sultono sugulovėmis: didžiausia
garbė, kokią sultonas galėjo parodyti vyrui
svečiui, tai pasirodyti kartu su odaliska, dar
netapusia jo sugulove. Jei sugulovei pasisekdavo
ir ji sultonui krisdavo į akį, ji tapdavo ikbala arba
favorite. Jeigu sugulovė sultonui pagimdydavo
> Pagal legendą keturi Žydrosios mečetės
bokštai buvo pastatyti sultono įsakymu,
o du – paprastų žmonių – kaip padėkos ir
pagarbos simbolis Alachui.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
> Vienas iš haremo kambarių. Sultonas
rūpindavosi ne tik haremo gyventojų išlaikymu.
Jos buvo aprūpintos kosmetika, gražiais
drabužiais, papuošalais. Švenčių proga iš
sultono sulaukdavo brangių dovanų.
vaiką, ji haremo hierarchijoje pakildavo vienu laipteliu –
tapdavo kadin (moteris motina). Galingiausios haremo
moterys buvo kadin - efendi (žmonos) ir Valide Sultan
— vyresnio amžiaus sultono motina, atsakinga už tvarką
ir ramybę hareme, galinti turėti įtakos politiniams sultono
sprendimams.
Hareme gyvenančių moterų gyvenimas nebuvo vien sultono
geidulių patenkinimas – jos rengdavo vakarėlius, keliaudavo
prie jūros pramogauti, mėgaudavosi grožio procedūromis.
Beje, sultonui gražių kvailučių nereikėjo, į haremą patekdavo
protingos moterys, išmanančios rūmų etiketą, jos mokydavosi
šokių ir dainų, studijuodavo pokalbių meną.
> Tai ne laidotuvių ženklas,
o įkurtuvės. Tokiais vainikais
puošiamos ką tik atsidariusios
parduotuvės.
.
.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 p s l . . .
2
.
. . . p o r a .
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
2
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Šeima, kaip ir tėvynė, viena
Utenos apskrities ligoninės direktorius Gediminas Griškevičius su žmona
gydytoja Violeta kartu jau beveik trisdešimt metų. „Šeima man yra pagrindinė
vertybė, o sąvokos „šeima“ ir „tėvynė“ yra viename lygmenyje, – tvirtina 53
metų Utenos rajono tarybos narys G. Griškevičius. – Per tiek metų, skirtingai
nei daugelis porų, mes nė kiek nesupanašėjome. Santuokos pradžioje
nevalingai bandai keisti kitą žmogų, ir tik vėliau supranti, kad tai – beviltiška.“
> Gediminas ir Violeta
Griškevičiai susituokė
besimokydami šeštame kurse.
Gediminas Griškevičius:
1. Pažintis. Rinkausi aš ilgai, kur ne kur, o Kauno medicinos institute buvo didelis
merginų pasirinkimas. Suprantama, Violetą užkalbinau pirmas, o kaip po dvejų metų
draugystės pasipiršau, nebeprisimenu. Sovietiniai laikai buvo kitokie, todėl nemanau,
kad būčiau jai ką nors dovanojęs, išskyrus vieną raudoną gvazdiką, kurį atsinešiau
„sakvojaže“. Laiką draugaudami leisdavom visur, atmintyje išliko, kad ji labai mėgo
spektaklius. Keisčiausia ir labiausiai netikėta buvo tai, kad Violeta eidavo su manimi
stebėti futbolo ir net bokso varžybų. Gaila, bet vedus šis jos interesas prapuolė.
2.Vertybės. Didžiausia vertybė yra sąžiningumas, pareigingumas, teisingumas,
pastovumas.
3.Krizės.Rimtų krizių šeimoje pavyko išvengti, jos išsisprendžia lyg ir savaime.
Nekalbadienių mūsų šeimoje nebūna. Finansinių krizių taip pat išvengėme, nes visą
laiką gyvenome pagal savo galimybes, o gavę pirmą algą iškart atsisakėme piniginės
tėvų pagalbos. Finansiškai esu atsargus. Dovanų gali gauti tik sūrį pelėkautuose.
Kadangi abu dirbame, kiekvienas pinigų dalį galime išleisti savo pomėgiams ir
poreikiams, gerbdami vienas kito sprendimus.
4. Būti ligoninės direktoriaus žmona – labai nepatogi pozicija, ypač dirbant toje
pačioje darbovietėje. Ji yra nuolat kitų darbuotojų stebima bei vertinama ne tik
profesiniu požiūriu, bet ir aptarinėjama jos apranga, nes didžioji dalis bendradarbių yra
moterys. Beje, visos žmonos, direktorienės ar ne, kad neprisigalvotų kvailų minčių, turi
dirbti.
5. Laisvalaikis. Laisvalaikio lieka nedaug, nes darbo diena užtrunka mažiausiai 10
valandų. Dirbu ir po darbo, ir savaitgaliais tenka visokius reikalus tvarkyti. Mano ir
Violetos atostogos sutampa nedažnai, todėl kartu laisvalaikį leidžiame gana retai.
Nors esu medžiotojas, šiemet medžiojau tik dvi dienas bei pusdienį žvejojau. Mėgstu
skaityti, ypač istorines knygas,
patinka ir apie gamtą. Vasarą
triūsiu 5 arų dydžio kolektyviniame
sode.
6.Mano žmona – žmogus,
kuriuo galiu pasitikėti – žinau,
kad ji niekada neapgaus, padės
išspręsti problemas. Man pasisekė,
nes Violeta atitinka visas mano
vertybes, ir ne tik... Aš ją myliu
už viską. O ką belieka sakyti
kartu pragyvenus su tuo pačiu
žmogumi 29-erius metus? Manau,
kad ir ateityje mums viskas gerai
klosis, nebent ištiks pereinamojo
laikotarpio krizė...
Violeta Griškevičienė:
Nuotraukos iš asmeninio albumo.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 4 p s l . . .
. . . Elvyra Sabalytė >
> Gediminą ir Violetą
labiausiai sieja tos pačios
vertybės.
1.Pažintis.Gediminas
į mūsų grupę atėjo
antrame kurse, tačiau
aš jį pastebėjau vėliau.
Man tai tikriausiai buvo
meilė iš pirmo žvilgsnio.
Mūsų draugystė
užsimezgė ketvirtame
kurse. Prisimenu,
kaip jis po vieno
studentiško vakarėlio
prisipažino meilėje. Jis beveik kasdien mane vesdavosi į kino teatrą, kartais per
vakarą spėdavome pažiūrėti net po du kino filmus. O aš vis galvodavau, kodėl jis
manęs nekviečia į teatrą, kodėl jo nemėgsta. Užtat aš dabar jį veduosi į spektaklius,
nes šeimoje esu atsakinga už kultūrą. Gal dėl to, kad buvome studentai, dovanų
Gediminas man nedovanodavo. Vienintelį kartą jis man įteikė raudoną gvazdiką,
kurio kotas buvo nulūžęs.
2.Vertybės. Vertinu sąžiningumą, darbštumą, tikslo turėjimą ir jo siekimą.
3. Krizės. Finansinių krizių neturėjome, nes visada gyvenome pagal savo finansines
galimybes. Kol algas gaudavome grynaisiais pinigais, turėjome bendrą kasą, kai juos
ėmė pervesti į korteles, kontroliuoti vienas kito nepuolėme. Tarpusavio problemas
sprendžiame sudėtingiau. Gyvendama su Gediminu išmokau daug ką atleisti ir
nusileisti (vyro horoskopo ženklas yra Dvynys, mano – Avinas).Kartais man labai
nesinori nusileisti, bet žinau, kad reikia, kartais kai ką iškenčiu ar išlaukiu tinkamo
momento, prisitaikau. Jis truputį mane apramino, tapau nebe tokia užsispyrusi,
nuolaidesnė. Vyras iš įvairių situacijų išlaviruoja su savo humoru, nors juokauti
jis labiau mėgsta darbe bei būdamas visuomenėje, o ne šeimoje. O atsiprašyti jis
nemoka, niekada nėra manęs dėl ko nors atsiprašęs.
4. Būti direktoriaus žmona – labai didelis minusas. Juk aš pirmoji darbe už vyrą
turiu atlaikyti visus nemalonumus bei atremti pagrindinius smūgius. Anksčiau
bendradarbiai eidavo manęs prašyti įvairių dalykų ir direktoriaus užtarimo, dabar
jau – nebe.
5.Laisvalaikis. Negalėčiau gyventi be kelionių. Ypač patinka Europa. Keliauti su
vyru neišeina, nes aš nemėgstu važiuoti ten, kur šalta, o jis – kur karšta, be to,
mes beveik niekada neatostogaujame kartu. Neatskiriama mano gyvenimo dalis
yra ir spektakliai bei koncertai. Nesu iš tų moterų, kurioms labai rūpi virtuvė, nors
jei turėčiau daugiau laiko, gal ir patiktų joje suktis. Turiu noro skaityti, bet tam
nebelieka laiko, vos spėju peržvelgti medicininę literatūrą.
6. Mano vyras – tai sąžiningas, pareigingas, ištikimas šeimai žmogus ir dar turi
humoro jausmą. Vertinu ir tai, kad jis praktiškas bei viską moka – gali išvedžioti
elektrą, viską sutaisyti. Gediminas yra išprusęs ir labai apsiskaitęs. Jo žinios gilios,
o istorijoje ir geografijoje vyras tiesiog nardo. Norėčiau pridurti, kad jis, kaip ir
kiekvienas vyras, yra didelis vaikas.
2
.
.
v
e
i
d
r
o
d
i
s
.
.
.
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
0
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Sportinis stilius – tik miškui
Vargu, ar kada nors teks pamatyti baltu kostiumu
vilkintį Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos
kanauninką, Anykščių šv.Mato parapijos kleboną
Stanislovą Krumpliauską, nors dvasininko spintoje
toks kostiumas kabo. Ir jau tikrai S.Krumpliauskas,
kuriam per velykas sukaks 66-eri, neleistų sau
pasirodyti netvarkingas, nes tvarkos mokytas
mamos, kariuomenės ir seminarijos profesoriaus,
yra įsitikinęs: apsileidėliai negerbia nei savęs, nei
greta esančių žmonių.
. . . Sveta Vitkienė >
Knyga. Skaitau
teologo, filosofo,
gamtos mokslų
specialisto Juozo
Čepėno knygą
„Sacerdos Aeternum“
(lietuviškai „Kunigas
per amžius“) apie jo
dėdę – Anykščiuose
dirbusį ganytoją
Juozapą Čepėną.
Daugybė aprašytų žmonių man pažįstami,
o ir situacijos... Antai inkūniečiai vyskupui
skundžia kunigą Joną Uogintą, kuris neva
nori pabėgti iš parapijos... Kiti skundžia
kleboną, kuris, kaip jie rašo, ne visus
paaukotus lašinius nuvežė į seminariją,
o bryzelį pasiliko sau... Vyskupas paveda
dekanams ištirti skundų aplinkybes, šie
sukasi, norėdami ir tiesą išsiaiškinti, ir
skundžiamo dvasininko neįžeisti. Daug
ir rimtų temų, daug herojaus pažinotų
tikrų, didelių žmonių portretų, pavyzdžiui,
Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko...
Papuošalai. Turiu
laikrodžių, beveik
visi dovanoti,
man nelabai
rūpi, koks ant jų
meistro vardas
... Pakabučio
– sidabrinės
grandinėlės ir
madonos atvaizdo
nenusiimu
niekada, nebent
karščiausioj pirty.
Dažnai dėviu
sidabro žiedą
su rubinu – tai
mano giminės
palikimas. Dar
turiu aukso
spalvos sąsagas,
tačiau jos ne tiek papuošalas,
kiek labai reikalingas daiktas.
Šventėms turiu auksinį žiedą su rubinu, jis –
kanauninko regalijų dalis.
Spalva. Mėgstu tamsias spalvas, tačiau, jei esu
pietuose, jei yra proga, puošiuosi baltu kostiumu
ir pektoralu (tai išeiginė
„koloratkė“). Tačiau tokį mane
Anykščiuose pamatyti turbūt
nepavyks. Tai drabužis išties
išskirtinei vietai ir progai.
Man aprangoje labiau rūpi ne
drabužių spalvos, o tvarka.
Tvarką kalė mama, paskui
seminarijos profesorius Vaclovas
Aliulis - už dėmę galėjo barti ir
barti. Pagaliau ir kariuomenės
įnašas yra – seržantas su
purvinais batais, nelygintom
kelnėm? Net kai niekas manęs
nemato, mano kelnės visada „po
kantu“.
Drabužis. Dažniausiai dėvima
paprasta juoda sutana
kasdienai. Seminarijoje,
prisimenu, turėjome siuvėjo
Prano Sėlenos siūtas sutanas,
dabar sutanas, arnotus,
kamžas dvasininkams kuria
Kauno „Carito“ dirbtuvių
žmonės. Jų darbo juoda
rožiniais kraštais ir rožine
juosta sutaną dėviu per
šventes, taip pat mantiją.
Žinoma, turiu sportinius
drabužius, bet jie tik
grybavimui. Namuose vilkiu
megztiniu, tačiau visada
turiu baltą juostą prie kaklo
- „koloratkę“ - dvasininko
skiriamąjį ženklą.
Praeitis. Esu senos bajoriškos
Korabų giminės palikuonis. Žinau
gimines nuo 1751 metų. Giminėje
buvo įvairių žmonių: radau
kardinolą, gyvenusį Baltarusijoje,
buvo Kromplevski, turėjęs net 10
vaikų. Lenkijoje turiu daugybę
giminių, priklausančių vienam
Korabų herbui. Bajoryste visai
nesididžiuoju, tačiau žinoti savo
šaknis man malonu.
Brangiausia. Mamos
Marijos dovanotos pirštinės.
Juodos, vilnonės, dvigubo
mezgimo, kumštinės. Mamos
jau šešeri metai nėra, o aš,
eidamas žiemą į kapinaites,
jos pirštines tebesinešioju.
Tėtis man paliko tris
ąžuolines drožinėtas
lazdas - kasdieninę ir
dvi „išeigines“. Pirmoji
nuzulinta, nubrozdinta,
kitos dvi – pasaugotos, kad
gražiai atrodytų.
Abu tėveliai palaidoti
Zarasų rajono Lupiankos
kapinėse, mamos tėviškėje...
Ištikimieji. Davatkėlė
vaikystėje padovanojo
1931 metais lotynų lenkų kalbomis išleistą
maldaknygę. Ji keliavo
su manimi visur, kur tik
buvau. Ji sutrinta ir vos
gyva, todėl kad keletą dešimtmečių vartoma.
Iš tėvų namų. Iš namų Zarasų rajone Ciciliškių kaime,
kur augau, neišsivežiau nieko, tik kelias nuotraukas.
Šioje, man brangiausioje, mama Marija, tėvukas Ignas
ir brolis Petras. Mama čia nusiminus, nes reikia mane į
kariuomenę siųsti. Patekau į Kaliningradą. Nuotraukoje
trūksta bobūnės – vienas kitą mes labai mylėjome.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 5 p s l . . .
.
2
.
.
p
r
o
v
o
k
a
c
i
j
a
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Utenos apskrities moterys
važiuotų į Maskvą...
Tarptautinės moters dienos, Kovo – 8 - osios
proga nutarėme pakviesti Utenos apskrities
moteris keliauti į Maskvą, kur Didžiojoje
Kremliaus salėje vyks buvusių 15 – os Tarybų
Sąjungos respublikų atstovių suvažiavimas
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 6 p s l . . .
.
. . . Arvydas Lingaitis >
Prajuokino suvažiavimo pavadinimas
Utenos rajono tarybos narė, socialdemokratė, buvusi AB „Utenos
trikotažas“ generalinė direktorė Nijolė Dumbliauskienė smagiai
nusijuokė išgirdusi tarpregioninio moterų suvažiavimo Maskvoje
temą: „Tretij mežduregionalnyj sjezd ženščin „Rodilasj v Sovietskom
Sojuze“( trečiasis tarpregioninis moterų suvažiavimas „Gimiau
Tarybų Sąjungoje“) ir atsisakė kelionės, motyvuodama, jog kovo 6 –
9 dienomis, kai vyks suvažiavimas, ji bus išvykus kitur.
Važiuotų susitikti su pussesere
Molėtų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro Moterų
konsultacijos vedėją, rajono tarybos narę valstietę liaudininkę
Vidą Kristiną Valasenkienę mūsų pasiūlymas sudomino. „Jus
trukdo iš Rusijos ambasados. Mano pavardė Vytautas Kaminskas.
Jūs esate rekomenduota į moterų suvažiavimą, kuris vyks kovo
6 – 9 dienomis Maskvoje. Jame dalyvaus visų 15 – os buvusių
Tarybų Sąjungos respublikų moterys. Bus labai gera kultūrinė
programa, o ir kelionė nemokama. Ar jus sudomintų tokia kelionė?“,
- paklausiau V. K.Valasenkienės. „Oje, kaip įdomu“- susidomėjo
Molėtų rajono politikė ir paklausė: „O kas mane rekomendavo?“
„Rusų diaspora...“ „O tai ką, pas mus Moterų partijos nebėra?“.
„Bet į suvažiavimą važiuos profesorė Kazimiera Danutė Prunskienė,
Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė...“, – dar labiau intriguoju
pašnekovę. „Tai jeigu aš susijungčiau su tomis, kurios važiuoja, o
tikrai susijungčiau, tai kodėl ne, labai mielas renginys, ypatingas“,
- sutinka vykti į Rusijos Federacijos sostinę V.K.Valasenkienė.
> Molėtų gimnazijos direktorės Rimutės
Guobienės tvarkaraštis palankus jai kovo
6 – 9 dienomis vykti į Maskvą.
„Dar bus galimybė susitikti su Rusijos premjeru
Vladimiru Putinu, jums tik reikėtų atsiųsti savo
paso duomenis į ambasadą dėl vizų ir nurodytą
dieną atvykti į Vilniaus oro uostą“. „Čia Lietuvoj į
ambasadą pranešti?“, - tikslinasi konsultacijos
vedėja ir prašo padiktuoti fakso numerį, kuriuo
ji galėtų atsiųsti anketinius duomenis. „Tai
jūs dalyvausit?“, – dar kartą pasitikslinu. „Ko
gero...“ – atsako politikė. Tuomet man reikia
pasakyti tiesą, jog tai žurnalo „Aukštaitiškas
formatas“ socialinė provokacija. V.K.Valasenkienė
ima juoktis, pastebi, kad visada skaito mūsų
provokacijas ir skaitydama galvoja: „Aš tai tikrai
neįkliūsiu“. „Bet kai jūs pasakėt tokį labai įdomų
renginį, be to, Maskvoje, Lietuvos ambasadoje,
dirba mano pusseserė, dar ir todėl aš jums
pasakiau: „Taip“, pagalvojau, kad ji pasistengė,
jog į tokį gerą renginį galėčiau ir aš nuvažiuoti“, juokėsi V.K.Valasenkienė.
JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRO
2011 m. KOVO MĖNESIO REPERTUARAS IR GASTROLĖS
A.01 d. 18 val. “Cezario grupės” gastrolės “DRĄSI ŠALIS”, rež. Cezaris Graužinis (2-jų
dalių spektaklis- antidepresantas apie lietuvišką tapatybę ir gyvenimo džiaugsmą
(mažoji salė).
Š. 05 d. 17 val. Mara Zalytė “MARGARITA”, rež. Albinas Kėleris (1-os dalies drama)
(mažoji salė).
S. 06 d. 12 val. Olegas Šapko “KAIP TAPTI PARŠELIU?”, rež. Rimantas Pazikas (1-os
dalies pasaka)(mažoji salė).
MARIJAMPOLĖS DRAMOS TEATRO GASTROLĖS
T. 09 d. 18 val. Dalia Jankauskaitės poezijos spektaklis “Jerichono rožė” (1-os dalies
literatūrinė muzikinė improvizacija)(mažoji salė).
P. 11 d. 17 val. Hermanas Grekovas “HANANA”, rež. Rolandas Atkočiūnas (2-jų
veiksmų spektaklis) NUMATOMA PREMJERA.
Š. 12 d. 17 val. Hermanas Grekovas “HANANA”, rež. Rolandas Atkočiūnas (2-jų
veiksmų spektaklis) NUMATOMA PREMJERA.
“DOMINO” TEATRO GASTROLĖS
S. 13 d. 18 val. “2 vyrai ir 1 tiesa”, rež. Augustinas Gricius (komedija).
GASTROLĖS ROKIŠKIO TEATRO RŪMUOSE (
T. 16 d. 11 val. Samujilas Maršakas „KATĖS NAMAI“, rež. Vitalijus Mazūras (1-os dalies
pasaka).
T. 16 d. 18 val. Piteris Šeferis „MEILĖS ELIKSYRAS“, rež. Arvydas Lebeliūnas (3-jų
> Molėtų poliklinikos Moterų
konsultacijos vedėja, rajono tarybos narė
Vida Kristina Valasenkienė krykštavo ir
džiaugėsi, kad Maskvoje galės susitikti su
savo pussesere.
Molėtų gimnazijos direktorė - sumišusi
Molėtų gimnazijos direktorė Rimutė Guobienė
kelionei į Maskvoje vyksiantį moterų suvažiavimą
nesakė: „Ne“. „Lietuvos liaudies partija (vadovė
K.D.Prunskienė – red.past.) jūsų kandidatūrą atrinko
į moterų suvažiavimą“, - smailinu liežuvį. „O Jėzau,
kodėl čia mane atrinko“, - domėjosi R.Guobienė.
„Turbūt, kaip žinomą Molėtų moterį“... „Oi, oi..“ „Ten
vieną vakarą buvusios Tarybų Sąjungos moterims
koncertuos net Rusijos estrados primadona Ala
Pugačiova“, - įtikinėju apsispręsti kelionei. „Mhm,
reikia pagalvoti... Kovo 6 – 9 dienomis niekur
neišvykstu“. „Bet vienas niuansas: suvažiavimas
vyks rusų kalba. Ar jūs ją mokate?“. „Moku... Turiu
pagalvoti, taip staiga dabar negaliu pasakyti, bet aš
jums perskambinčiau“, - pažada Molėtų gimnazijos
direktorė.
dalių tragikomedija).
P. 18 d. 18 val. F.Goodrich, A.Hackett „VISADA TAVO. ANNA FRANK“, rež. Valerijus Jevsejevas (2-jų
dalių drama).
Š. 19 d. 17 val. Hermanas Grekovas “HANANA”, rež. Rolandas Atkočiūnas (2-jų veiksmų spektaklis)
NUMATOMA PREMJERA.
S. 20 d. 12 ir 14 val. Samujilas Maršakas „KATĖS NAMAI“, rež. Vitalijus Mazūras (1-os dalies pasaka)
(mažoji salė).
S. 20 d. 17 val. Žanas Puare “BEPROTIŠKAS SAVAITGALIS”, rež.Albinas Kėleris (2-jų dalių komedija).
TEATRO PIRMOSIOS PREMJEROS IR ATIDARYMO 70-MEČIO PROGA – DOVANA ŽIŪROVAMS.
18,19,20 dienomis BILIETO KAINA TIK 10 LT
P. 25 d. 18 val. Piteris Šeferis „MEILĖS ELIKSYRAS“, rež. Arvydas Lebeliūnas (3-jų dalių
tragikomedija).
Š. 26 d. 17 val. Neilas Saimonas „KALIFORNIJOS VIEŠBUTIS“, rež. Algimantas Pociūnas (2-jų dalių
komedija).
T. 30 d. 16 val. Iškilmingas minėjimas, skirtas G.Petkevičaitės-Bitės 150-osioms metinėms (Įėjimas su
kvietimais).
NAUJIENA! EDUKACINĖ PROGRAMA-EKSKURSIJA PO
LEGENDINĮ, PIRMOSIOS PREMJEROS 70-metį PAŽYMINTĮ
JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRĄ.
KOLEKTYVINĖS PARAIŠKOS PRIIMAMOS el.paštu [email protected],
TEL.: (8-45) 584613 darbo dienomis nuo 10 iki 14 ir nuo 16 iki 18 val., išeiginė - pirmadienis. Fax.:
(8-45) 584597.
Vyr.administratorės mob. tel. (8-686)79222.
.
.
.
p
r
o
v
o
k
a
c
i
> Anykščių rajono tarybos narę,
mokytoją Aldoną Daugilytę pasiūlymas
privertė atgaivinti malonius
prisiminimus, susijusius su Maskva.
Radikali dešinioji politikė prisiminė parodą
Mokytoja, Anykščių rajono tarybos narė krikščionė
demokratė Aldona Daugilytė, taip pat su malonumu
sugrįžtų į Maskvą, kurioje jai jau teko būti, ir kur
Liaudies pasiekimų parodoje buvo eksponuojami
jos darbai. „Lietuvos liaudies partija Jus atrinko
kandidate į Maskvoje vyksiantį buvusių 15- os Tarybų
Sąjungos respublikų moterų suvažiavimą, kuris
vadinasi „Prava trudiaščiksia ženščin na teritorii
byvšego Sovietskovo Sojuza“ („Buvusios Tarybų
Sąjungos teritorijos dirbančių moterų teisės“)“, dėstau agitacinę kalbą A.Daugilytei. „O, įdomu...“,
- pokalbio nenutraukia radikali dešinioji politikė . Tai
gal yra rimtesnių ir aktyvesnių kandidatų?“, - vis
dėlto savo kuklumą pademonstruoja deputatė.
„Ne, kitų personų neturime, jūs - aktyvi mokytoja,
rajono tarybos narė... Beje, kelionė nemokama,
ją finansuoja „Gazpromas“, - neatstoju nuo
A.Daugilytės. „Pakartokit datą“, - paprašo politikė.
„Kovo 6 – 9 dienomis“. „Ai, tai čia visai nebetoli,
kitas savaitgalis, ar ne? O kas daugiau? Juk yra
rajono tarybos narių ir daugiau... Aš dabar taip
staigiai negaliu, čia mes projektus aptarinėjam
šitoj komisijoj ir peršokti staigiai į kitą plotmę,
j
a
.
.
0
1
1
.
.
.
.
.
.
.
.
.
0
3
.
.
.
.
.
.
.
.
> Anykščių verslo informacijos centro
direktorę Renatą Gudonienę, vykdančią
įvairus projektus, pasiūlymas diskutuoti
su moterimis „Aš gimiau Tarybų
Sąjungoje“ nesudomino.
galvoti, ką aš čia galėčiau daryti, ooooi“. „Tai gal
jūs pagalvokite, aš jums kitą dieną paskambinsiu“,
- iš staiga užklupusių apmąstymų mėginu gelbėti
A.Daugilytę. „Dar trupučiuką... kitą kartą... Palikite
man dar laiko pamąstyti, na ir paieškokit kito
kandidato, nes gali būti, kad aš... Norėčiau dar
kartą nuvažiuoti į Maskvą – Liaudies ūkio laimėjimų
parodoje buvo eksponuoti mano darbai“, - pasigyrė
Anykščių rajono tarybos narė A.Daugilytė. „Ten ir
kultūrinė programa labai įdomi, Pugačiova dainuos
ir su Putinu bus susitikimas“, - dar daugiau žibalo
įpilu į ugnį. „O kad tave kur!”, - stebisi A.Daugilytė ir
pasiūlo dar pabandyti pagalvoti...
Kai prisipažinau, jog tai socialinė provokacija,
A.Daugilytė susizgribo, kad „AF“, jos teigimu, „dabar
jau paviešins informaciją, kad aš važiuoju į Maskvą“.
Pageidavo informacijos raštu
Anykščių verslo informacijos centro direktorė
Renata Gudonienė paprašė informaciją apie moterų
suvažiavimą Maskvoje jai atsiųsti elektroniniu
paštu. Prieš tai išgirdusi suvažiavimo temos
pavadinimą „Rodilasj v Sovietskom Sojuze“ (Gimiau
Tarybų Sąjungoje) ir paklausta, ar ją tai domintų,
.
.
.
.
.
.
.
.
.
R.Gudonienė atsakė: „Žinokit, gal ne“. Kai pradėjau vardinti visą
tiradą: kad kelionė nemokama, „Gazpromas“ finansuoja, Filipas
Kirkorovas koncertuoja, R.Gudonienė ramiai ištarė: „Ar negalėtumėt
atsiųsti elektroniniu paštu visą šitą informaciją, būtų labai malonu“
ir padiktavo verslo informacijos centro elektroninio pašto adresą.
„Aš jums dar šiandien atsakysiu taip pat elektroniniu paštu“,-sakė.
Išgirdusi, jog tai „AF“ socialinė provokacija, po ilgokos pauzės be
jokių emocijų R.Gudonienė ištarė: „Mhu, gerai...“.
Kultūros darbuotojai – ne balandžio 1 – oji
Utenos kultūros centro direktorės pavaduotojai Reginai
Lumpickienei pristačius rusišką suvažiavimo pavadinimą, ji ėmė
kvatoti ir teigė: “Supratau humorą, betgi dabar ne balandžio 1 –
oji. Kaip čia gali kas nors rimtai atrodyti, juk nepriklausau jokiai
partijai“. „Tačiau jūs ‑ žinoma poetė, turėtumėte galimybę nusivežti
savo knygų, kurios, suradus verslo partnerių, būtų verčiamos į rusų
kalbą“, - dėstau savo viziją. „Na jeigu čia kas nors rimta, tai galima
susitikti, - sakė R. Lumpickienė. – Jūs ne taip meluojat. Man reikėjo
sakyti, kad esate iš literatūrinių forumų, iš Peterburgo, bet jei jūs
taip atkakliai siūlote, tai aš važiuoju...“
Zarasų rajono mero pavaduotoja Stasė Goštautienė iš pasiūlymo
dalyvauti moterų suvažiavime Maskvoje nesijuokė, tačiau
nesileisdama į platesnes diskusijas, mandagiai pasiūlymo atsisakė,
teigdama, kad kovo 6 – 9 dienomis ji išeina atostogų, todėl į
Maskvą važiuoti negalėsianti.
. . . Linas Bitvinskas >
Šeimoje tėvai patiria vidurinio amžiaus krizę
Na, o tu, ar tinka žmonai,
Tau terūpi tavo šonai,
Dar pudra ir makiažas Savanaudės geras stažas.
.
> Utenos kultūros centro direktorės
pavaduotoja Regina Lumpickienė
teigė, kad ją apgauti galima tik
literatūrine tema.
vienos šeimos kronikos
Vidurinio amžiaus krizė Vien urzgimas ir kaprizai,
Pykstasi abu tėvai Tu - vadovu netapai...
.
Ir kiekvienas rytas piktas
Neužgęsta šis konfliktas.
Kol galiausiai jie abu
Peršoka štai ant vaikų.
. . . Šarūnas Miškinis >
Mes prie Vilniaus Seimo rūmų,
Aš prie tilto, ji - iš krūmų
Kovėmės už laisvę jūsų,
Tai kodėl negerbiat mūsų?
Bėdai kiekvienai - sprendimas.
Viską gali vitaminas
Ir už paskutinius centus
Pirks vaikai medikamentus...
.
.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 7 p s l . . .
2
.
2
.
.
k
o
l
e
k
c
i
j
a
.
.
.
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
0
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Uteniškio lobis – nuotraukos ir
atvirukai
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 8 p s l . . .
.
„Kas barsto – išbarsto, kas renka – tas surenka, – taip
apie savo pomėgį kolekcionuoti atvirukus ir nuotraukas
kalba Arvydas Jurkaitis. – Aš geriau numirsiu, nei
parduosiu kokį nors senovišką atviruką. Jis gali būti
vienintelis, o, pavyzdžiui, monetų, kurias irgi renku,
gali daug kas turėti.“
. . . Elvyra Sabalytė >
Utenos gyvenantis 47 metų
verslininkas A.Jurkaitis „gyvybę
paaukotų“ ne už bet kokį, o Utenoje
1915 - 1917 metais dislokuotame
vokiečių padalinyje tarnavusių
kareivių išleistą atviruką apie
jo gimtąjį miestą. Kolekcininko
tvirtinimu, pirmosios įdomios
fotografijos su Utenos vaizdais
atsirado vokiečiams per Pirmąjį
pasaulinį karą okupavus miestą.
Iki tol čia atvažiuodavę iškviečiami
fotografai paprastai paveiksluodavo
tik žmones. Kolekcininkas įdėjo daug
pastangų, kad apie Uteną dažniausiai
Vokietijoje atspausdinti atvirukai
ir nuotraukos grįžtų atgal į miestą.
Uteniškiui iki 2006 metų pavyko
surinkti 20 tokių atvirukų. Tik prieš
penkerius metus A.Jurkaičiui pradėjus
dalyvauti aukcionuose, jo kolekcija
ėmė sparčiai pilnėti: „Dabar turiu 200
atvirukų, atkeliavusių iš Vokietijos,
JAV, Rusijos. Mano žiniomis,
betrūksta tik 5 iš tuo laiku išleistų
atvirukų. “
Atsilikusį kraštą okupavusius
fotografuoti mėgusius vokiečius
domino ne tik miesto, kuriame buvo
vaikštoma mediniais šaligatviais,
ar turgaus vaizdai. Pro jų akis
nepraslysdavo religinės šventės,
varganai atrodantys miestelėnai,
invalido vežimėlyje įsitaisęs paauglys
ar kiaules pievoje rišanti mergaitė,
įamžino jie ir stotyje stovintį traukinį,
pastatą, kuriame veikė tik vokiečių
karininkams skirtas kazino. Surinktus
1915 - 1917 metais apie Uteną
išleistus atvirukus A.Jurkaitis rengiasi
išleisti atskiru albumu. Senienų
rinkėjui ne mažiau smalsu ir tai, ką
savo artimiesiems rašydavo vokiečiai
kitoje fotografijų ar atvirukų pusėje.
Vokiečių kalba nuo to laiko gerokai
pakito, todėl išversti tekstus nemažų
pastangų prireiks ir vertėjui.
Kolekcininko gyslelę verslininkas
paveldėjo iš muzikines plokšteles,
pašto ženklus ir ženkliukus rinkusio
savo tėvo. Skirtingai nei vienos
krypties neturėjęs tėvas, A.Jurkaitis
nuo 1984 metų ypač susidomėjo
Utenos kraštu ir pradėjo apie jį kaupti
nuotraukas (tarp jų ir partizanų)
atvirukus, spaudinius, įvairius
dokumentus, laikraščius.
Kartą per mėnesį uteniškis
> „Mergaitė riša kiaules“ – taip vokiečio pavadinta nuotrauka jo
tautiečiams turėjo sukelti pasibaisėjimą laukiniu lietuvių kraštu.
važiuoja į Rygą, kur renkasi kelių
šalių kolekcininkai. Eksponatų
savo kolekcijai jis įsigyja įvairiais
keliais – dalį jų perka aukcionuose,
maino, gauna dovanų. A.Jurkaitis
neslepia, kad labiausiai vertina tuos
daiktus, už kuriuos sumoka pinigus.
Už vieną beveik prieš šimtą metų
Utenoje vokiečio darytą nuotrauką
jis nedvejodamas paklojo šimtą
eurų. „Mes, kolekcininkai, esam
pastovūs lobio ieškotojai, nors tuo
nesidominčiam žmogui, pavyzdžiui,
atvirukas yra niekas, – sakė
A.Jurkaitis. – Kolekcionavimas yra
gyvenimo būdas, turintis išliekamąją
vertę. Aš tuo lobiu pats niekada
nepasinaudosiu, nebent mano
sukauptą kolekciją parduos vaikai“.
> 1915-1917 metais Utenoje
veikė tik vokiečių karininkams
skirtas kazino.
> Kambarį, kurį puošia 74 angelai,
Arvydas Jurkaitis vadina angelų buveine.
A.Jurkaičio namus puošia mediniai angelai.
Kambarį, kuriame lizdus suka čia prieglobstį radę
mediniai angelai, pašnekovas juokais vadina angelų
buveine. Joje – 74 mediniai angelai, kurių dviems
jau yra per šimtą metų, nemažai angelų atvaizdų
galima išvysti ir paveiksluose, atvirukuose.
Kolekcininkas kaupia ir akmeninių kirvukų,
ženkliukų apie gimtąjį miestą kolekcijas. Silpnybę,
ką nors rinkti, turi ir verslininko
> Taip atrodė beveik prieš 100
metų kartu su vokiečių kareiviu
nusifotografavęs lietuvių mužikas.
2
.
.
k
o
v
o
.
.
.
k
o
k
t
e
0
i
1
l
1
i
.
s
.
.
.
0
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
13 klausimų Genadijui
Jefimovui
„Aukštaitiškas formatas“ uždavė 13 klausimų
Zarasų rajono apylinkės prokuratūros
vyriausiajam prokurorui 47 – erių metų
Genadijui Jefimovui.
. . . Rytis Kulbokas >
1. Kas Jums labiau patinka – maudynės ežere
ar pirtyje?
- Ir tas, ir anas, negaliu kažkurio išskirti.
2. Žinių kaupimo būdas – laikraščiai ar
internetas?
- Daugiau internetas.
3. Koks Jūsų automobilio variklis – benzininis ar
dyzelinis?
- Benzininis – dujinis.
4. Jūsų hobis?
- Žūklė. Žvejoju Aukštaitijoje.
5. Jūs už ar prieš mirties bausmę?
- Esu prieš.
6. Ar kada nors gailėjotės, kad pasirinkote
prokuroro profesiją?
- Na, galbūt, bet to nepamenu... Apie tai geriausiai
pasakė Anušauskas – reikia pavartyti savo užrašus.
> Zarasų prokuratūros
vyriausiasis prokuroras
Genadijus Jefimovas šio miesto
prokuratūroje dirba nuo pernai.
Iki tol vyriausiuoju prokuroru jis
dirbo Visagino mieste.
7. Ar laikote kokį nors naminį gyvūną?
- Taip. Šunį dalmantiną ir triušį – juk triušio metai
(juokdamasis).
8. Poilsio būdas – aktyvus ar pasyvus?
- Mėgstu aktyvų.
9. Kava ar arbata?
- Dabar daugiau arbata.
10. Tradicijos ar inovacijos?
- Nesakyčiau, kad esu labai konservatyvus, bet su
amžiumi artėju prie tradicijų.
11. Jūsų mėgstamas posakis?
- Moto? Laisvė man reiškia atsakomybę.
12. Gimėte Kazachijoje. Ar aplankote gimtąsias
vietas?
- Jau seniai nebuvau, gal 20 metų...
13. Ar turite prietarų?
- Nelabai. Nepasitvirtino, nors tikrinau.
Vietoje virtų cepelinų – kepti
. . . Elvyra Sabalytė >
„Kepti cepelinai yra geriausia alternatyva virtiems
cepelinams, nes jiems pagaminti reikia mažiau
darbo, – įvertino mėgstamo patiekalo privalumą
J.Spietinis. –Juos kepti išmokau iš savo mamos.
Suprantama, skaniausi cepelinai būna iš šviežių
bulvių.
Kepdamas cepelinus, ypatingų kulinarinių gudrybių
nesigriebiu. Pirmiausia sutarkuoju bulves,
tarkius pagardinu „Vegetos“ prieskoniais, druska
ir trupučiu maltų pipirų, įmušu kiaušinį, į tešlą
įmaišau porą šaukštų miltų ir būtinai įberiu vieną
ar dvi smulkiai pjaustytų svogūnų galvas.
Cepelinų įdarui naudoju maltą jautieną, ji gali būti
sumaišyta su kiauliena. Dar geriau vietoje jautienos
dėti veršieną, nes ji yra minkštesnė. Mėsos įdarui
negailiu įvairių pagardų ir priedų, į jį įmaišau ir
kiaušinį, dedu piene išmirkyto batono.
Kai keptuvėje apkepa viena blyno pusė, ant jų
krečiu po šaukštą mėsos įdaro, jį palyginu šaukštu,
užpilu tarkių ir apverčiu. Man labiausiai patinka
kiaulienos taukuose kepti cepelinai, mat juose,
skirtingai nei aliejuje, cepelinai apkepa daug
gražiau, be to, jų krašteliai net traška. Kiaulienos
taukuose kepti blynai man primena vaikystės valgių
skonį, nes aliejuje tais laikais jų niekas nekepdavo.
Cepelinų padažui prireiks spirgučių (man skaniausi
spirginti rūkyti lašinukai), pjaustyto svogūno, šiek
tiek pipirų bei kitokių prieskonių. Nepamirškite
į padažą įberti miltų, aš juos beriu iš akies, o
pabaigoje padažą pagardinti grietine. Padažas bus
skanesnis, jei į jį įdėsite truputį malto faršo.
Keptais cepelinais mėgstu palepinti savo vaikus
ir anūkus. Gamindamas cepelinus dešimčiai
Elvyros Sabalytės nuotr.
Utenos teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Jonas
Spietinis savęs dideliu kulinaru nelaiko,
tačiau retkarčiais sugalvoja palepinti šeimyną
tradiciniais lietuvių valgiais. Geriausiai vyrui
pavyksta kepti cepelinai.
> Kai Jonui Spietiniui atsibosta
virti žmonos cepelinai, sutuoktinis
mielai juos kepa keptuvėje.
žmonių, tiek jų susirenka mūsų namuose, užtrunku
maždaug dvi valandas. Beje, į pagalbą ateina ir
žmona, nes man šeimininkaujant ji negali iškęsti
nepadėjusi.“
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 p s l . . .
.
2
.
.
k
r
y
ž
i
a
„Pelė“
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 p s l . . .
.
ž
o
d
i
s
.
.
0
.
1
.
1
.
.
.
.
.
.
.
0
.
3
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Vienas iš teisingai kryžiažodį „Tigras“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 litų „Auksaros“ čekį. Teisingus atsakymus galite
pranešti telefonu (8-381) 59186, paštu (Vilniaus g. 29, LT 29145, Anykščiai) arba elektroniniu paštu ([email protected]).
Atsakymų lauksime iki kovo 25 dienos.
Vasario mėnesio „Aukštaitiškame formate“ spausdinto kryžiažodžio „Tigras“ teisingas atsakymas - CILINDRAS. Šį kryžiažodį teisingai išsprendė 141 skaitytojas: anykštėnai
A.Šiaučiulis, A.Jakniūnas, A.Vildžiūnas, V.Lančickienė A.Lunevičius, L.Galvanauskienė, Ž.Galvanauskaitė, A.Raišelienė, J.Masevičienė, V.Prusevičienė, R.Masevičiūtė, E.Masevičiūtė,
D.Varnienė, N.Varnas, D.Šlamienė, A.Dikčius, M.Parnavienė, L.Dimavičienė, K.Dimavičius, E.Jurėnaitė, J.Tveritnevas, A.Čiukšys, A.Orlova, P.Girnienė, R.Kavoliūnienė, A.Vilčinskas,
G.Urbonavičienė, R.Venclovienė, J.Daunoravičienė, J.Mieželienė, V.Vilčinskienė, V.Stasiūnienė, I.Linartienė, R.Ražanskienė, V.Ražanskas, M.Gvazdauskienė, J.Gvazdauskas, A.Keraitienė,
D.Patumsienė, Z.Kvedarienė, A.Patumsis, V.Malinauskienė, E.Tamulėnienė, N.Šilaikienė, A.Skirmantienė, A.Skaržauskienė, D.Kundrotienė, A.Burneikienė, E.Budrytė, G.Žvironaitė,
A.Bieliauskienė ir D.Petravičienė; R.Valančiūnas, A.Valančiūnienė, M.Biriukas, L.Kaušylienė, A.Kaušylas, R.Navickienė, M.Zakšauskienė, Z.Matelienė, R.Laucienė, L.Maniušienė,
A.Semėnas, G.Ažubalienė, G.Ažubalytė, D.Kazakevičienė, I.Rukšienė, D.Pilkauskaitė, D.Gylienė, V.Bulkienė, B.Jatautienė, J.Martinonis, L.Šaltenienė, V.Žulienė, G.Žvirblienė ir J.Mikolaitienė
iš Utenos; V.Burbulis, E.Slavinskienė, T.Prudnikovienė, S.Juodelienė ir V.Gudelienė iš Naujųjų Elmininkų; K.Avdejeva, B.Gudonienė, J.Černienė, A.Černius ir D.Raišelienė iš Viešintų;
V.Strazdienė, E.Kiškienė, D.Sudeikienė ir N.Kadžionienė iš Kavarsko; D.Šimėnas, V.Šimėnaitė, J.Jaksebogaitė ir D.Rušienė iš Vilniaus; G.Šimėnienė, P.Šimėnas ir O.Voveraitienė iš
Ukmergės; S.Pelekienė ir J.Jasėnas iš Zarasų, A.Repečkienė iš Molėtų, G.Laucytė ir V.Laucienė iš Aulelių, P.Kuorienė ir V.Kuoras iš Dubingių, V.Gasiulienė iš Radeikių, B.Aukštakalnienė
ir G.Šulskienė iš Kurklių, S.Žibutienė ir O.Stankevičienė iš Šovenių, S.Želnienė iš Maželių, V.Vilutienė iš Linkmenų, A.Krisiūnas iš Surdegio, A.Kuolienė iš Kunigiškių, A.Mitrulevičienė ir
J.Norgėlienė iš Staškūniškio, V.Pazniokas iš Motiejūnų, V.Urbutienė iš Naujikų, R.Vaiginytė ir R.Klovaitė iš Aknystų, A.Čimbaras iš Bijutiškio, R.O.Deveikienė iš Mažionių, V.Ališauskas
iš Piliakiemio, D.Kasteckas iš Daujočių, B.Čižauskienė iš Vaitkūnų, V.Milaševičienė iš Raguvėlės, L.Vaičiukėnienė iš Dūkšto, R.Šiaučiūnienė iš Mitašiūnų, M.Risakovienė iš Debeikių,
E.Ramanauskienė iš Žukauskų, D.Makštienė iš Laukagalių, K.Žiogelytė ir M.Žiogelis iš Antrųjų Kurklių, A.Mackelis iš Toliejų, A.Terminskienė iš Šerių, J.Dubrienė iš Meldiškių, A.Vitėnienė
iš Tverečiaus, J.Poška iš Anykščių vienkiemio, G.Karaliūnienė iš Andrioniškio, O.Petronienė iš Smėlynės, R.Karvelytė iš Narbučių bei B.Abaravičienė iš Rimšės.
Burtai lėmė, jo šį kartą prizas – 100 litų Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis - atiteks A.MACKELIUI iš Toliejų. Čekį nugalėtojui išsiųsime paštu.
2
0
1
1
.
.
.
0
3
.
.
.
Vasario mėnesio kalendorius
02.04. Visagine vykusioje spaudos konferencijoje
Utenos kolegijos direktorius daktaras Gintautas
Bužinskas pristatė planus šiame mieste įkurti Utenos
kolegijos filialą nuo šių metų rugsėjo 1 – osios.
02.04. Anykščiuose lankėsi europarlamentarė Vilija
Blinkevičiūtė.
02.05. Sartuose (Zarasų raj.) vyko tradicinės
respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2011“. Didįjį žiemos
prizą iškovojo Estijai atstovaujantis suomis Vladimiras Mummas,
su žirgu S:T Thomas 2400 metrų distanciją įveikęs per 3 minutes
15,328 sekundes.Vyko tautodailininkų mugė „Kol bėga žirgai“.
02.05. Utenos arenoje vyko Lietuvos moterų krepšinio lygos
„Žvaigždžių diena“.
02.05.– 02.06. Kėdainiuose vyko Lietuvos uždarųjų patalpų
ultimeito čempionatas. Zarasų komanda „Taškas“ jame užėmė
ketvirtąją vietą.
02.08. Molėtuose vyko Utenos regiono plėtros tarybos posėdis.
02.08. Utenos A. ir M.Miškinių viešojoje bibliotekoje vyko
„Civitas“ programos susitikimas-diskusija su ekonomistu,
politologu, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi
Raimundu Kuodžiu tema „Krizė ir jos pamokos“.
02.10. Anykščiuose lankėsi generolo
Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos
viršininkas, pulkininkas Gintaras Bagdonas.
02.11. Daugėliškyje (Ignalinos raj.) įvyko
iniciatyvinės grupės susitikimas, skirtas
pasiruošimo gyvenvietės 500 metų jubiliejaus
šventimui.
02.11.- 02.13. Rygoje (Latvija) vyko tarptautinė turizmo paroda
„Balttour 2011“. Parodoje pristatyti Anykščių ir Ignalinos rajonai.
02.12. Ignalinoje vyko rajono žiemos sporto šventė.
02.16. Zarasų rajono savivaldybės
Kultūros ir meno premija už
profesionalią veiklą įteikta
tradicinių amatų liaudies meistrui
Zenonui Striškai iš Antalieptės.
www.zarasai.net
02.03. Ignalinoje buvo surengtas seminaras jaunimui
„Tolerancijos problema Lietuvoje. Nuo Netolerancijos iki
diskriminacijos“. Seminare, kurį vedė Lygių galimybių
kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas
Dambrava, buvo kalbama apie diskriminacijos ir tolerancijos
problemas.
02.12. Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko akustinis kūrybos
vakaras, kuriame post – folk grupė „Mindrauja“ šventė savo 3
metų jubiliejų.
02.16. Svėdasuose (Anykščių raj.)
paminėtas kraštiečio rašytojo,
knygų leidėjo, vertėjo, visuomenės
veikėjo Stepo Zobarsko 100 - osios
gimimo metinės.
02.18. Visagino kultūros centre
pagerbti geriausi miesto mokiniai.
02.19. Ignalinoje lankėsi japonų
kompanijos „Global Energy trade“
viceprezidentas Masato Homma bei jos
direktorius Olegas Stepanovas. Svečiai
domėjosi investicijomis į modernias
ekologines technologijas.
02.19. Ignalinoje pasirašyta sutartis dėl pirmojo rajone
daugiabučio namo renovacijos.
02.19. Anykščių Angelų muziejuje
atidaryta angelų kūrėjų Marijaus ir
Gedimino Piekurų kūrybos paroda.
02.21. Anykščių rajone viešėjo
Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
02.22. Gustavo „Protų kovų“
žaidime Ažuožerių bibliotekos (Anykščių raj.) „Zaoziorų“ komanda
užėmė antrąją vietą, aplenkdama 2098 žaidime dalyvavusias
Lietuvos komandas. (nuotrauka)
02.24. Ignalinos rajono viešojoje bibliotekoje vyko Lenkijoje,
Punsko krašte, gimusios rašytojos Birutės Jonuškaitės kūrybos
vakaras iš ciklo „Literatūriniai etiudai jubiliejų švenčiančioje
Ignalinoje“.
02.25 - 02.27. Vilniuje tarptautinėje turizmo, sporto ir
laisvalaikio parodoje „Vivattur 2011“ pristatyti Utenos apskrities
rajonai.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 1 p s l . . .
02.03. Anykščių L.ir S.Didžiulių bibliotekoje vyko susitikimas su
aktoriumi Vytautu Tomkumi, kuris pristatė savo knygą „Aš vis dar
Tadas Blinda“.
02.12. Zarasuose vyko 15-osios tarptautinės komandinės
klasikinių šaškių varžybos, Zarasų rajono savivaldybės taurei
laimėti. Pergalę turnyre iškovojo Daugpilio (Latvija) „Novada“
komanda.
Justo Navašinsko nuotr.
02.03. Dusetose (Zarasų raj.) vyko neatlygintinos kraujo
donorystės akcija. Kraujo paaukojo 20 gyventojų.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 p s l . . .
2
0
1
1
.
.
.
0
3
.
.
.